Jau keletą dienų netyla diskusijos ir verda aistros dėl pagaliau, po ilgų metų svarstymų ir taisymų (neapsieita netgi be LR Prezidentės veto) priimto Mėgėjiškos žūklės pakeitimo įstatymo, nuo šiol vadinamo Mėgėjų žvejybos įstatymu. Kiek žmonių, tiek nuomonių. Tiek per radiją, tiek kitose žiniasklaidos priemonėse, interneto portaluose teko išklausyti ir perskaityti įvairiausių atsiliepimų ir komentarų, dažniausiai neigiamų, be to susidarė įspūdis, kad daugelis žmonių nelabai supranta ar neteisingai interpretuoja naujojo įstatymo nuostatas.
Be abejo, įstatymas nėra tobulas ir toli gražu ne toks, kokio tikėjosi daugelis žvejų mėgėjų. Nesiekiu tapti antru Žilinsku (žurnalo Žūklė redaktorius Romas Žilinskas), tačiau negaliu nepaminėti, kad svarstant ir priimant šį įstatymą, galutiniam jo tekstui įtakos turėjo daugybė suinteresuotų grupių, ypatingai aktyviai veikė žvejai verslininkai ir jų pakalikai. Keista, tačiau meškerės rankose nelaikiusių asmenų pasiūlymai buvo priimti, tuo tarpu į Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos (dabartinės Mėgėjų žvejybos tarybos), sudarytos iš mokslininkų, mėgėjiškos žūklės asociacijų ir klubų atstovų pasiūlymus ir prašymus atsižvelgta nebuvo.
Iš įstatymo paslaptingai dingo dalis, numatanti mėgėjiškos žūklės pirmenybę prieš verslinę, argumentuojant, kad pažeidžiami lygybės principai. Atleiskite, tačiau aš, paprastas pilietis tokią lygybę prilyginčiau naftos pumpavimo vamzdžio nutiesimui išilgai pagrindinio Klaipėdos paplūdimio - juk visi esam lygūs, kodėl verslininkas turi tiesti vamzdį kažkur aplinkui, juk taip patogu. Verslininkui juk reikia uždirbti, o kiek jis sutaupys ir uždirbs pinigų jei vamzdis gulės tiesiog ant smėlio, prie vandens. Poilsiautojai galės perlipti, ar peršokti vamzdį, tik gink dieve jo nepaliesdami. Visiška nesąmonė? Absurdas? Mėgėjiškoje žūklėje pasirodo ne. Ir vėl Žilinsko stiliumi turiu pareikšti - matote, šimtai tūkstančių žvejų mėgėjų negali turėti pirmenybės prieš varganus kelis šimtus verslininkų...
Dar vienas akmuo į įstatymo daržą - Žemės ūkio ministerijai atiduota teisė reguliuoti žūklę jūroje ir apskritai kišimasis į mėgėjiškos žūklės reikalus. Sutinku, galbūt Žemės ūkio ministerija turi didesnius išteklius ir galimybes kontroliuoti, kaip žvejojama atviroje jūroje, tačiau lieka absoliučiai neaišku, kaip bus su leidimų išdavimu, kokios taisyklės galios ir t.t. Gal nuo šiol nebe užteks žinoti Mėgėjiškos žūklės taisykles?
Šiek tiek komiškai vyko svarstymas, kokio dydžio telkiniuose nerečiau kaip kartą per du metus turi būti atliekami žuvinių išteklių tyrimai. Mėgėjų žūklės įstatymas buvo ruošiamas ir svarstomas lygiagrečiai su Žuvininkystės įstatymu, kuriame iš pradžių buvo numatyta, kad verslinė žūklė bus leidžiama tik didesniuose kaip 500 ha telkiniuose, todėl toks pats dydis buvo numatytas ir ne rečiau kaip kas du metus atliekamiems tyrimams. Vėliau verslininkai lipdami per galvas pasiekė, kad draudimas verslinei žūklei būtų sumažintas iki 200 ha. Priiminėjant Mėgėjų įstatymą, seimūnai tiesiog numojo ranka ir paliko žuvinius tyrimus, atliekamus kas du metus ties 500 ha riba. Komedija? Keletui mano užkalbintų ichtiologų tai visiškai nepasirodė juokinga, greičiau nedovanotinai blogai.
Daugelis žmonių puolė kritikuoti žūklės leidimų kainas. Vertėtų panagrinėti šią dalį plačiau. Leidimų kainos iš esmės nepakito, t.y. liko tokios pačios, kokios buvo po paskutinio kainų pakėlimo praėjusių metų pabaigoje (pakilo tik viršutinė licencinės žūklės leidimo kainos riba, nuo 25 iki 50 litų parai). Manau net neverta diskutuoti dėl leidimo žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žūklės plotą (liaudiškai tariant „neišnuomotuose“) - dabartinė kaina pilnai atitinka situaciją, o senosios kainos tiesiogine to žodžio prasme buvo pasenusios. Sutinku, kad leidimų žvejoti „išnuomotuose“ vandens telkiniuose kainos didokos - mėgstantys išbandyti laimę įvairiuose ežeruose ir tvenkiniuose turės pakloti nemažas sumas, lieka tikėtis, kad suveiks rinkos ekonomika ir žvejybos plotų naudotojai taikys mažesnes kainas, nei numatyta viršutinė jų riba. Tiesa tai ganėtinai problematiška, nes sumažinti kainos kol kas negalima parduodant leidimus per ALIS sistemą.
Nemokama teisė žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose nuo šiol suteikiama tik neįgaliesiems ir asmenims iki 14 metų. Didžiausias nepasitenkinimas kilo dėl to, kad panaikinta teisė į nemokamą žvejybą asmenims iki 16 metų ir vyresniems nei 62. Vėlgi žvelkime atidžiau. Visų pirma apskritai išnyko, 62 metų sąvoka, vietoj jos atsirado logiškas ir priimtinas apibrėžimas - valstybinio socialinio draudimo pensininkai. Juk ne visi tampa pensininkais sulaukę 62, todėl ši riba buvo tarsi iš piršto laužta. Taigi galima teigti, kad teisę nemokamai žvejoti „neišnuomotuose“ vandens telkiniuose turės ta pati asmenų grupė - neįgalieji, asmenys iki 16 metų ir pensininkai. Sudėtingesnė situacija su "išnuomotais" vandens telkiniais. Juose iki šiol nemokamai žvejoję vyresni nei 62 ir 14-16 metų amžiaus, nuo šiol privalės mokėti 50% kainos. Jaunimas - nieko tokio, greit išaugs, tačiau vyresniems, kurie mėgo žvejoti „išnuomotuose“ telkiniuose, toks pasikeitimas gali pasirodyti gana drastiškas. Belieka tikėtis tokio sprendimo peržiūrėjimo, o gal tiesiog efektyvaus už leidimus surinktų pinigų panaudojimo žuvų išteklių atkūrimui.
Tiesa, dėl leidimo nemokamai žvejoti Nemuno deltoje Rusnės gyventojams, atleiskite rusniečiai, bet man toks sprendimas neatrodo teisingas. O kodėl ne Nidos gyventojai Kuršių mariose, arba Nagurkiškių kaimo gyventojai Nevėžoje? Nesu pavydus lietuvis, džiugu už Rusnės gyventojus, tačiau arba leidžiam visiems pakrančių gyventojams žvejoti nemokamai, arba draudžiame visiems.
Visus žvejojančius noriu nuraminti, kad teisė „nuomoti“ vandens telkinius, t.y. naudoti žvejybos plotą tikrai išliks. Tiesiog pasikeitė sąvoka (anksčiau naudota žūklės ploto, nuo šiol - žvejybos ploto sąvoka). Esminiai pasikeitimai - nuo 2013 metų sausio 1 dienos de jure ateis galas verslinei žūklei visiems, kurie turėjo leidimą naudoti žūklės plotą („nuomojo“ vandens telkinį) ir turėjo teisę gaudyti jame versliniais įrankiais. Taigi neabejotinai dalis vandens telkinių pagaliau galės „atsikvėpti“ nuo legalaus brakonieriavimo, žvejams mėgėjams liks tikrai daugiau erdvės. Džiugi žinia, tačiau reikia nepamiršti, kad versliniais įrankiais iki šiol žvejojo ne tik žūklės plotų naudotojai, taigi verslinė žūklė vidaus vandenyse, deja tikrai išliks.
Prieštaringai vertinamas draudimas naudoti žvejybos plotus upėse. Iš vienos pusės – nuomoti didžiąsias upes nebuvo protingas sprendimas, nes kartais vienas upės krantas priklausė vienam būreliui, kitas kitam, o visa upė buvo „nuomojama“ keliems ar keliolikai susivienijimų. Susigaudyk, kad geras, kur čia tos ribos ir kur įsigyti privalomą leidimą? Iš kitos pusės, kai kurie mažųjų upių nuomininkai tikrai puikiai tvarkėsi, kodėl neleisti jiems to daryti toliau?
Vertėtų dar paminėti, kad nuo šiol įstatyme nustatyta, kokia turi būti Mėgėjų žvejybos tarybos sudėtis, tačiau keistokai atrodo sprendimas išskirti atskirai žvejų mėgėjų asociacijas ir ir asocijuotus žūklės plotų naudotojus. Juk mėgėjų asociacijos dažniausiai tuo pačiu yra ir žūklės plotų naudotojai. Nesiimsiu kažko įtarinėti ir ieškoti kieno ausys kyšo iš po šitokio sprendimo.
Malonu, kad nuo šiol įstatyme numatyta žūklautojų teisė patekti ir likti vandens telkinio pakrantės apsaugos zonoje, taip pat pareiga neteršti pakrančių. Gaila, nėra nurodytos sankcijos už šios pareigos nesilaikymą, neįteisinta prievolė apsivalyti žūklės vietoje gulinčias šiukšles, nes dabartinė pakrančių būklė apverktina, kiekvieną kartą reikia pasiimti didžiulį maišą surinkti šiukšlėms, kurias paliko kažin kokie... išsigimėliai. Liežuvis nesiverčia kitaip pavadinti.