Nusprendė restauruoti trobą: reikia panaudoti tai, kas jau buvo naudota

„Prieš šimtą metų nebuvo jokių cheminių, sintetinių medžiagų ir žmonės puikiausiai namus statėsi ir juose gyveno. Viskas jau yra išrasta, galima sintetikos ir chemijos nenaudoti, o susikurti sau gerovę iš to, kas jau yra aplinkoje – akmens, medžio“, - sako Vykintas Stumbrys, pats savo rankomis ėmęsis remontuoti seną medinę sodybą. Vyras, dalyvaudamas Baltijos aplinkos forumo (BEF) surengtoje diskusijoje parodoje „Ekologika“ apie ekologiškas statybines medžiagas ir būsto įsirengimą aplinkai draugišku būdu, sutiko pasidalinti savo patirtimi su GRYNAS.lt skaitytojais.

Ir natūralios medžiagos gali kenkti

GRYNAS.lt V. Stumbrys pasakojo remontuojantis sodybą iš pagrindų, bet pasirinkęs strategiją – ne kažką tuščiame lauke statyti nuo nulio, o prikelti naujam gyvenimui seną, jau stovintį namą, nes jam labai prie širdies senovinė lietuviška architektūra.

„Tai ką gavau (sena troba, - red. past.), nebuvo išlaikiusi labai daug autentikos, bet konstrukcijos likusios senovinės. Ėmiausi viską daryti po truputį ir pasirinkau nuolat pats būti tame procese. O ne pasistatyti namą per metus ir ten iškart gyventi, kai viskas būna idealiai pabaigta“, - paprastai paaiškina pašnekovas.

Jo teigimu, ekologiškas ir neekologiškos medžiagos gali būti apgaulingos, o ir visos informacijos paprastam vartotojui gauti ne visada lengva.

„Jeigu esi paprastas vartotojas ir bandai masiškai prieinamose vietose, ne itin specializuotose parduotuvėse nusipirkti ekologiškų medžiagų, prekybininkai nelabai žino arba sako, kad viskas atitinka visus reikalavimus, nes kitaip neleistų tokių produktų vežti ir jais prekiauti. Didžioji dalis vartotojų, beveik absoliuti dauguma perka tai, kas yra, pasitikėdami tiek gamintojais, tiek valstybės reguliavimu. Šiuo atveju atsakomybė tenka valstybinei valdžiai, kontrolės institucijoms. Klausimas, kiek ekologiškų produktų gamintojai ar nevyriausybinės organizacijos turi įtakos ir gali užsiimti lobizmu. Kiekvienas žmogus tikrai negali visų medžiagų, kurias naudoja remontuodamas būstą, ištirti – tiek pirkamas drabužius, baldus, patalynę ar dar ką nors“, - diskusijos metu pasisakė V. Stumbrys.

Anot jo, svarbu pasakyti ir tai, kad kartais ir natūralios medžiagos gali būti kenksmingos. Kaip pavyzdį jis pateikia senovines statybos technologijas, kurias taikant tiek patalpose, tiek aplinkoje gali padidėti dulkėtumas. Dar vienas pavyzdys galėtų būti asbestas. Vyro teigimu, kiek jam teko domėtis, asbestas yra natūrali cheminė medžiaga, ne sintetinė. Sovietmečiu ji buvo itin plačiai paplitusi, tuometinė valdžia negalėjo tinkamai atstovauti visuomenės interesams ir kai ši medžiaga buvo uždrausta Vakaruose, ji ir toliau buvo naudojama Sovietų Sąjungoje. Asbestas, kaip žinome, pavojų kelia tuomet, kai yra, o kadangi savo laiku pusė Lietuvos kaimų stogų buvo uždengta asbestu, dabar žmonėms tenka nueiti kryžiaus kelius norint šią stogo dangą pasikeisti.

Nieko nėra natūraliau už medį

V. Stumbrys stebisi, kad šiuo metu daug diskutuojama apie šiaudų ar kanapių panaudojimą statybose ir pamirštama itin lietuviška medžiaga – medis. „Nieko nėra paprasčiau Lietuvoje, kaip paimti ir pasistatyti medinį namą. Nereikia jokių naujų technologijų – imi storesnį rąstą arba dvigubą rąstą, išeina visiškai ekologiška medžiaga. Tiesa, esu girdėjęs, kad kai kas gali būti alergiškas sakams, medis irgi turi tam tikrų medžiagų, kurios išsiskirdamos į orą, duoda tokį skanų kvapą“, - kalbėjo medinį namą remontuojantis vyras.

GRYNAS.lt pasiteiravus, kokius darbus jau pavyko nudirbti remontuojamoje sodyboje, V. Stumbrys vardijo, kad iš pradžių padaryta pamatų hidroizoliacija, kuri buvo būtina namo stabilizavimui. Taip pat namo viduje, viename gale padarytas apšiltinimas, dalinis interjero kosmetinis remontas, įrengta krosnelė ir perdarytas kaminas. 

„Padariau, kad namas būtų tinkamas gyventi, o jau gyvenant galima būtų toliau tęsti darbus. Ateityje laukia visų pamatų sutvarkymas, išorinės konstrukcijos sutvirtinimas, papildoma termoizoliacija ir kada nors reikės keisti stogą, kuris yra šiferinis“, - apie name vykdomus darbus pasakojo Vykintas.

Vyras tikina manantis, kad visą namą įsirengti ekologiškai, naudojant vien sertifikuotas statybines medžiagas įmanoma, bet viskas priklauso nuo individualaus žmogaus pasirinkimo.

„Viskas priklauso nuo to, kur žmogus susideda prioritetus ir kiek jis sau leidžia būti prieš save neekologišku ar ekologišku, man atrodo, kad tai yra žmogaus psichologinė situacija. Radikaliuose judėjimuose visada yra tam tikra dalis itin originalių žmonių, todėl spektras, kur yra ekologiška vienam ar kitam – labai platus. Aš daugiausiai orientuojuosi tiesiog į natūralų medį, bet teko panaudoti įvairių medžiagų. Pavyzdžiui, formaldehidas jau kurį laiką medžio drožlių plokštėse nebenaudojamas, aš tokias plokštes naudojau, tikiuosi, kad jos jau buvo be šios galimai pavojingos medžiagos“, - kalbėjo V. Stumbrys.

Akcentuoja pakartotinio panaudojimo svarbą

Sename mediniame name vienoje patalpoje buvo sudėtos akmens masės plytelės, kitoje – perdažytos grindys. Anot pašnekovo, svarbiau už dažų ekologiškumą jam buvo noras prailginti esamų grindų gyvavimo ciklą. Todėl pasirinkta senąsias grindis tik perdažyti.

„Kiekvieno žmogaus suvokimas, kas yra ekologiškumas skiriasi. Man yra labai svarbu, ar tai yra pakartotinis daikto, medžiagos panaudojimas. Pavyzdžiui, namo interjerui pirkau senus rąstus, kurie galbūt būtų išėję į malkas, bet turi labai gražią faktūrą ir savo funkciją atlieka tinkamai. Namo remontui naudoju daug medienos, kuri buvo atlikusi – brolis senamiestyje remontuoja butą ir jam liko daug medienos, aš ją ir panaudojau. Turiu tokį požiūrį, kad reikia panaudoti tai, kas jau buvo kažkiek naudota“, - paaiškina V. Stumbrys.

Jo teigimu, stengimasis panaudoti medžiagas, kurias jau turime ir nepirkimas naujų, mažina energetinius kaštus, kurie reikalingi naujų daiktų gamybai, o tai irgi prisideda prie mūsų planetos neatsinaujinančių resursų tausojimo.