Nors balandį visą Lietuvą „užkrėtusi“ akcija „Darom“ jau praūžė, palikdama ir patenkintų, ir burbančių ir – vietomis – šiukšlių maišų, akcijos iniciatoriai bei vadovai griebiasi kitų veiklų. „Darom“ būstinėje rugpjūčio 22-ą dieną įvyko „Tvaraus vystymosi forumas“, kuriame įvairūs verslininkai, visuomenininkai bei aktyvūs jaunuoliai dalijosi patirtimi, kaip tvarios plėros idėjomis patraukti verslininkų dėmesį ir paversti jas realybe.
„Atliekų rinkimas ir tai, apie ką šiandien kalbame gali iš pirmo žvilgsnio pasirodyti nesuderinami dalykai. Norime parodyti profesionalų nuveiktus darbus, kur link jie juda ir kur mes norėtume judėti. „Galvok globaliai, veik lokaliai“ (forumo šūkis, - red. past.) reiškia, kad net ir mažoje valstybėje galime nuveikti didelių darbų, apie kuriuos išgirstų likęs pasaulis. Po forumo išgryninsime konkretesnius savo tikslus. Vien atliekų rinkimas neišsprendžia problemos. Reikia žmones šviesti ir telkti įvairioms iniciatyvoms. Šiuo metu netgi padedame „Darom“ suorganizuoti šalims, kurios dar tokios akcijos nėra turėję. Bet kokiu atveju pavasarinė švarinimosi akcija išliks,“ - apie besikeičiančius akcijos tikslus kalbėjo „Darom“ direktorius Karolis Sargūnas.
Kokia dar tvari plėtra tarp valdžios ir pinigų?
Vienintelis forumo svečias iš užsienio – olandų verslininkas Bramas Van Schijndelis buvo apdovanotas už pasiekimus skatinant tvarią plėtrą tarp verslo bendrovių. Jo pastangų dėka apie 250 Olandijos įmonių persvarstė savo logistikos strategiją ir penktadaliu sumažino savo CO2 emisijas, o kartu ir išlaidas kurui.
„Mes eikvojame planetos resursus. Jie kažkada baigsis. Todėl noriu pakalbėti apie mūsų daromą poveikį. Štai kas nutiks Olandijai, jei tęsime tai, ką darome. Olandija, bus užtvindyta, o aš gyvenu pačioje pakrantėje, - pradėdamas savo prezentaciją į Olandijos žemėlapį bakstelėjo verslininkas Bramas Van Schijndelis. - Nors, tiesa, aš mėgstu buriuoti.“
„Šiandien verslo pasaulyje atrodo, kad viskas sukasi tik apie pinigus ir valdžią. Derybos, klientai, konkurencija ir kieno nors nukonkuravimas – sužlugdymas iki bankroto - versle partneriai stumiami iki kraštutinės ribos, - konstatavo verslininkas. - Argi negalima draugiškai sutarti su tiekėjais, gamintojais, klientais, partneriais? O mes rakiname savo duris ir niekuo nesidaliname. Pavyzdžiui, pardavimų departamentas praktiškai visuomet visiems vadovauja. Ar negalėtų pardavimai bendradarbiauti su prekių, tiekimo, logistikos departamentais?“
Nusitaikė į garsius vardus
Olando inicijuota logistikos išteklių taupymo programa vadinosi „Green order“. B. Van Schijndelis teigė, jog kartais kompanijoms tereikėdavo paprasčiausių sprendimų, tokių kaip prekių atvežimas ne 7, o 5 kartus per savaitę.
Šiandien Olandijoje jau ruošiamos didžiulės patalpos „Pasaulio iššūkių centro“ įkūrimui.
„Šiame centre dirbs ir studentai, ir nevyriausybininkai, ir verslininkai. Jie ieškos tvarios plėtros sprendimų įmonėms, o kartu ir visuomenei. Pavyzdžiui mano įgyvendintas „Tvarios logistikos“ projektas – jį galima pritaikyti bet kurioje šalyje. Pavadinimas „pasaulio“ dar nereiškia, kad tai turi būti visą pasaulį įtraukiantis projektas. Pavykęs lokalus projektas gali būti labai vertingas kitoms šalims ir tokiu būdu tapti pasauliniu,“ - kalbėjo olandų verslininkas.
Nusprendęs pristatyti tvarios plėtros projektą logistikos srityje ir ties juo dirbti, B. Van Schijndelis pirmiausia kreipėsi į kompaniją „Mars“.
„Tiesą sakant, garsių vardų reikia. Kai paskelbi, kad „Coca-cola“ įsijungia į tvarios plėtros projektą... daugelis prunkšteli. Bet pagalvokite – kokią ši bendrovė turi įtaką! Mažosios kompanijos ir taip stengiasi taupyti ar taikyti įvairias „žalias“ inovacijas. Gausybė kompanijų turi didelius krovininius furgonus. Bet kai „Coca-cola“ ant savo milžiniško furgono užsidėjo tvarios plėtros projekto ženklą – pats transporto ministras nuvažiavo pasveikinti šios bendrovės. Tiesiog tokio masto kompanija gali viešinti geras iniciatyvas,“ - apie tai, kaip populiarėjo logistikos projektas, dėstė verslininkas.
Tvari plėtra įgauna svarbą, kai apie ją primeni
Dauguma jo paskaitos klausiusių jaunuolių svarstė, jog Lietuvoje tokia iniciatyva skintųsi kelią gerokai sunkiau. Visuomenininkas ir įvairių nevyriausybinių organizacijų steigėjas Tadas Langaitis pridūrė, jog reta Lietuvos įmonė investuoja į socialinę atsakomybę ar tvarią plėtrą, norėdami padaryti gerą darbą.
Kitos nori iš savo socialinės atsakomybės projekto dar ir uždirbti nemenko pelno.
„Tiesa, aš irgi daug kartų girdėjau sakant - „Žinote, mano klientai nesidomi jokia tvaria plėtra“, - teigė olandų verslininkas. - Tiesiog paprašydavau paminėti savo klientus. Tada su jais susisiekdavau ir tiesiai paklausdavau - „Ar norėtumėte, kad jūsų verslo partneris/ tiekėjas įsitauktų į tvarios veiklos projektą?“. Beveik visais atvejais man perskambindavo pirmoji įmonė ir prisipažindavo: „Žinote, kažkodėl mūsų klientai vis dėlto domisi tvaria plėtra. Mes nežinome, ką daryti. Ar padėsite?“ O, taip! Manau, kad tereikia lašo ežere, kuris įkritęs kuria didesnius ir didesnus ratilus. Tereikia strategijos, kokiu būdu paveiksi kompanijas ir žmones.“
Ko galima pasiekti kalbantis ne apie pinigus
„Kai užeina krizė, visi pamiršta etiką. Nenoriu, kad kompanijos vaidintų „geras“. Ieškau tokių sprendimų, jog bendrovės nė nepajustų, kad kažką pakeitė, optimizavo savo darbą ir pradėjo taupyti išteklius, - atskleidė verslininkas. - Paprasčiausias sprendimas – kalbėtis su savo klientu, tiekėju, verslo partneriu. Po mano pasiūlymų visi išpūsdavo akis: „Neee, mes to nepasieksime!“ ir įsibėgėjus projektui sutaupydavo 20 ir daugiau procentų išteklių bei išlaidų.“
Olandas įsiprašė į dviejų didelių bendrovių derybas. Joms besibaigiant vadovai prisiminė tvarios logistikos projekto iniciatorių ir davė jam žodį.
„Tiesiog paklausiau vienos bendrovės – ką prieš jus sėdinčios kompanijos žmonės galėtų padaryti, kad jūs sutaupytumėte išteklių? Jie atsakė: „Na, jei užsakymai ateitų kiek anksčiau, daug geriau suplanuotume vežėjų darbą“. Viskas. Praktiškai per 5 kitas minutes buvo suderėta dėl sprendimų, kurie 20 proc. sumažino logistikos išlaidas, o bendrovei, iš kurios buvo paprašyta ankstesnių užsakymų, praktiškai nereikėjo atlikti jokio papildomo darbo. Išvada? Žmonės tiesiog nesikalba. Tiksliau kalbasi - tik apie pinigus. Ir jei sakai - „sumažink man kainą!“ - vargu ar pasieksi tikslą,“ - dėstė verslininkas.
Rizikingas pavyzdys ir palinkėjimas Lietuvos jaunimui
Bram Van Schijndel taip pat mano, kad didelės masės žmonių, veikiančių dėl vieno tikslo, gali pasiekti didžiulių rezultatų. Jis jau susisiekė su GRYNAS.lt aprašyto judėjimo Carrotmob įkūrėju, džiaugėsi ir globaliu tapusio judėjimo „Darom“ sėkme.
Mėgindamas vaizdingai pademonstruoti, ką gali minia žmonių, Bram VanSchijndel surizikavo užsilipti ant konferencijos staliuko ir nušoktiį susirinkusių dalyvių rankas.
Vyrukui pavyko nusileisti ant rankų, o ne ant grindų.
„Ar tvarios plėtros projektas pavyktų Lietuvoje? Kodėl gi ne! Jei jūsų verslininkai taupo pinigus, duokite jiems projektą, kuris ir palankus aplinkai, ir sutaupo pinigų. Tik siųskite pas juos jaunus žmones. Jie masto atvirai ir griauna nusistovėjusią hierarchiją. Ir daro kažką dėl to, kad iš tiesų nori to pasiekti,“ - interviu GRYNAS.lt pabaigė olandų verslininkas.