Originalus derlius - šiltnamyje pasėtas krūmas užderės kempinėmis

„Absurdo idėjų“ įkūrėja, menininkė Jurgita Jakubauskaitė GRYNAS.lt skaitytojams turėtų būti gerai pažįstama, nes su šia kūrybinga jauna moterimi nufilmuotas ne vienas vaizdo siužetas, kaip nereikalingus daiktus prikelti naujam gyvenimu. Menininkė pernai rudenį kvietė į savo parodą Užupyje, rengė kūrybines dirbtuves norintiems pasigaminti žaisliukų ir dovanėlių Kalėdoms, o šiuo metu šeimininkaudama kaimelyje Ukmergės rajone šalia kitų kūrybinių darbų savo šiltnamyje augina miestiečiams neįprastą augalą, kurio vaisių greičiausiai niekas nevalgys. Užtat kaip puikiai jie pasitarnaus vonioje ar virtuvėje!

J. Jakubauskaitė paaiškina, kad tai, ką ji augina, vadinama briaunotąja plaušene. Jos vaisiai panašus į agurkus, tik tris-keturiskart didesni.

„Tai yra vijoklinis augalas, jau užaugo arti 5 metrų“, - sako menininkė ir priduria, kad užsiaugino šį augalą iš sėklų, kurias pirko lietuviškoje parduotuvėje ir pasodino pavasarį. Ji pripažįsta puoselėjanti mažai vilčių, kad jos plaušenė dar šiemet spės subrandinti vaisius –  kempines, nors augalas jau pakankamai gausiai žydi, tik jos vaisiams dar reikėtų spėti išdžiūti. Menininkės teigimu, dėl jos gausių kelionių, ji tiesiog kartais pamiršta palaistyti savo „augintinį“, todėl svarsto, kad kempinėmis galės džiaugtis tik kitąmet.

„Aš jo laiku nelaistau, kartais šiltnamis būna uždarytas ir jame būna tikra pirtis, - juokiasi pašnekovė. - Jį geriausia auginti šiltnamyje, nes krūmui nelabai palankūs stipresni vėjai, skersvėjai. Jis labai reikalauja drėgmės, reikia žiūrėti temperatūrinį režimą, bet ravėti nereikia“.

J. Jakubauskaitė paaiškina, kad ant jos auginamo vijoklinio krūmo užauga vaisai panašūs į agurkus, tik jie būna specialiame apvalkale, o kai išdžiūna – lieka kempininės struktūros darinys.

J. Jakubauskaitė

Mano pažįstamų ratas – miestiečiai, aš pati į kaimą tik praeitą vasarą iš senamiesčio atsikrausčiau. Daug ko nesame matę ir girdėję. Nors ir kaimiečiai pas mus plaušenių neaugina, ir šilauogių neturi, pripratę prie tradicinių lietuviškų bulvių.

„Tikrai, manau, esate ne kartą naudoję iš to augalo vonios kempines. Aš irgi to nežinojau!“ - pripažįsta menininkė. Ji pateikia ir dar vieną netikėtumą – plaušenės vaisiai gali būti ir valgomi, tačiau koks jų skonis – ji dar nežino, netekę ragauti.

Plaušenės išdžiūvę vaisiai gali būti naudojami kaip kempinės praustis, kempinės indams plauti, iš kempininės medžiagos pluošto galima siūti netgi šlepetes.

„Mano pažįstamų ratas – miestiečiai, aš pati į kaimą tik praeitą vasarą iš senamiesčio atsikrausčiau. Daug ko nesame matę ir girdėję. Na, ir kaimiečiai pas mus plaušenių neaugina, ir šilauogių neturi, pripratę prie tradicinių lietuviškų bulvių. Kas auga ne pats (kam reikia priežiūros – red. past.), tas netinkamas“, - šypsodamasi samprotauja J. Jakubauskaitė.