Beveik 60 proc. apklaustųjų, žinančių apie Daugiabučių atnaujinimo programą, nurodė, kad jiems pakanka gaunamos informacijos apie renovaciją ir jos galimybes.
Žmonėms bene labiausiai rūpi finansiniai aspektai – kiek kainuos renovuoti jų daugiabutį, kokią gaus valstybės paramą, kiek reikės mokėti po namo atnaujinimo. Jie norėtų daugiau žinoti apie renovacijos darbų kainas, paskolos gavimo sąlygas ir jos išmokėjimo terminus, renovacijos naudą, taip pat apie modernizuojamame name jau atliekamus darbus, naudojamas medžiagas.
Kaip parodė apklausa, beveik pusė girdėjusiųjų apie Daugiabučių atnaujinimo programą nežino, kad socialiai remtini asmenys, turintieji teisę gauti kompensaciją už šildymą, dalyvaudami Daugiabučių atnaujinimo programoje nepatiria jokių papildomų išlaidų.
Dauguma respondentų pasitiki savo namo bendrija arba jo administratoriumi. Mažiausiai jie pasitiki rangovais ir atliekamų darbų kokybe. Gyventojai dažnai nuogąstauja, kad bus pasirinktas pigiausias, o ne kokybiškiausias renovacijos darbų variantas. Didžioji dalis apklaustųjų, ketinančių modernizuoti savo daugiabutį, planuoja atnaujinti stogą, šiltinti lauko sienas, keisti balkonų langus ar duris.
Maždaug du trečdaliai apklausos dalyvių nurodė, kad greičiau apsispręstų atnaujinti namą, jeigu jo renovaciją inicijuotų savivaldybė.
Nuo 2013 m. pradžios Lietuvoje taikomas naujasis Daugiabučių atnaujinimo programos modelis paremtas tuo, kad savivaldybės, atrinkusios atnaujintinus namus, parengia jų renovacijos investicinius projektus. Šiuos projektus tvirtina Daugiabučių modernizavimo programą administruojanti BETA. Todėl gyventojams praktiškai nereikia rūpintis namo atnaujinimo procesu. Už jį atsako savivaldybės paskirtas energinio efektyvumo didinimo programos administratorius. Jis ima paskolą, kuri teikiama gyventojams lengvatinėmis sąlygomis, organizuoja darbų ir paslaugų pirkimą, sudaro sutartis, prižiūri visą renovacijos eigą, kontroliuoja, kad darbai būtų atliekami nustatytais terminais ir kokybiškai.