„Kai vorai yra mišrūnai arba nelegaliai parduodami, jų kainos yra daug mažesnės. Kalbant apie normalias kainas, viskas labai priklauso nuo rūšies: kuo retesnis voras, tuo jis būna brangesnis. Populiaresnės vorų rūšys nėra brangios. Mažiukas tarantulas turėtų kainuoti apie 50 litų“, - sakė skaitytojas.
Atkeliauja iš Lenkijos ir kitų Europos šalių
Skaitytojo teigimu, nemaža vorų kontrabandos dalis atkeliauja iš Lenkijos ir apie tai jau žino tam tikros institucijos.
„Didžioji dalis nelegalių vorų atkeliauja iš užsienio. Jeigu aš neklystu, didžioji dalis jų atkeliauja iš Lenkijos, pas juos yra galbūt per daug vorų ir jie prekiauja masiškai, o aplinkosauga nespėja suktis. Kiek man pačiam teko užsisakinėti vorus, labai lengva atskirti, ar pardavėjas prekiauja legaliai. Ttiesiog reikia paprašyti dokumentų ir kad išrašytų sąskaitą. Iš dešimties pardavėjų devyni arba net visi dešimt dingsta ir nebelieka jokių jų kontaktų“, - juokėsi skaitytojas.
Anot jo, yra nemaža vorų paklausa Lietuvoje. O jeigu galima nusipirkti už mažesnę kainą, nelegaliems pardavėjams apsimoka prekiauti, jie gali užsidirbti, o žmonės gali juos įpirkti. Nes, pavyzdžiui, jeigu prekiautų egzotinėmis papūgomis ne kiekvienas turėtų 10 tūkstančių jai nusipirkti. Dažniausiai prekyba neįteisinama dėl to, kad vengiama mokėti mokesčius. O pats blogiausias pasitaikantis dalykas yra – mišrūnų veisimas.
„Tam tikri prekeiviai veisia mišrūnus ir teršia rūšis, tai ir yra blogiausia“, - pasakojo skaitytojas.
Susisiekus su vorų specialistu Edgaru Čepulkovskiu paklausėme apie veisimą ir ar būtų galimybė įsigyti mišrūną.
GRYNAS.lt kalbėjo E. Čepulkovskis.
Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis teigė, kad skundų dėl įsigytų vorų mišrūnų šiuo metu nėra: „Pastaruoju metu jokių skundų dėl neteisėtos vorų prekybos nebuvo, be to, mes stebime viešąją erdvę. Matome, jeigu portaluose atsiranda skelbimai apie parduodamus vorus. Jeigu įvertiname kaip pažeidžiamą veiką, mes ją persiunčiame tirti ir aiškinamės, visada sureaguojame.“
GRYNAS.lt atliko tyrimą ir pabandė susisiekti su vorų prekeiviu internete ir nusipirkti vorą nelegaliai. Tyrimas pavyko, prekeivis pasiūlė kelis variantus. Paaiškėjo, kad pardavėjas vorais prekiauja neoficialiai, negali išrašyti sąskaitos ir duoti čekio. Jis teisinosi, kad turi tik kelis vorus, kurie kainuoja visai nedaug, dėl to negali jais prekiauti oficialiai. Taigi, pasitvirtino skaitytojo pasakojimas, kad vorus internete galima nusipirkti ir nelegaliai.
GRYNAS.lt jau anksčiau rašė, kad Lietuvoje galima nusipirkti ir keistų egzotinių gyvūnų, pavyzdžiui, – kengūrų. Internete pasirodęs skelbimas kvietė visus norinčius už 6000 eurų įsigyti kengūrų. Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus darbuotojai negalėjo atsakyti į klausimą, ar būtent šias kengūras į Lietuvą įvežti galima teisėtai. Skelbime buvo nupasakota, kad jos nebijo šalčio, o jų priežiūra panaši į triušio.
Voras vietoj šuns ar katės
GRYNAS.lt domisi, kodėl žmonės apskritai domisi vorais ir nori auginti tokius padarus, kurie daug kam kelia baimę. Voragyvių specialistas, elektroninės egzotinių nariuotakojų parduotuvės, prekiaujančios vorais legaliai, įkūrėjas E. Čepulkovskis, atsakydamas į šį klausimą, teigė, kad vorai dažniausiai nėra pavojingi, o jiems nereikia ir ypatingos priežiūros.
„Iš tiesų skonio reikalas, kokie vorai yra egzotiškiausi. Jie visi yra egzotiški, visi yra ypatingi ir turi savo savybių. Vieni gali atspindėti mėnulio šviesą ir šiek tiek švyti, kiti yra puikaus charakterio, bet nėra išvaizdūs. Tarkime, viena populiariausių rūšių yra Meksikos raudonkelis paukštėda (lot. Brachypelma smithi). Jis yra saugomas, šį vorą dažnai naudojama ir filmuose kaip vorą „gerietį“. Taip pat yra Antilų rožinpirštys paukštėda (lot. Avicularia versicolor). Jis yra labai spalvotas, turi daugybę atspalvių, kai būna mažas, jis būna mėlynas. Dar yra populiarus Žaliojo butelio mėlynasis paukštėda (lot. Chromatopelma cyaneopubescens)“, - kalbėjo E. Čepulkovskis.
Jeigu norima padaryti nemalonų siurprizą uošvei ir ją išgąsdinti ją voru, legaliai jo įsigyti – nepavyks, nes vorai parduodami tik apsisprendusiems asmenims. Anot pašnekovo, vorai neparduodami nepilnamečiams, be to, nerekomenduojama pirkti vorų, kol žmonės neturi pilnos informacijos, kartais patariama dar nepirkti jų, duodama informacijos, patariama pasidomėti, paskaityti, visko išsiklausinėti.
„Voro išlaikymas tikrai yra pigus malonumas, jo išlaikymas kainuoja kažkur apie 5 (1,45EUR) litus per mėnesį. Mažiukai vorai minta vieną ar du kartus per savaitę, kartais ir dar rečiau. Didelis voras gali būti nevalgęs iki pusės metų. Terariumo minimalios kainos taip pat nėra didelės – apie 30-50 lt. Žinoma, jeigu darant terariumą su interjero detalėmis, galima išleisti tiek, kiek piniginė leidžia. Esu matęs terariumų vos ne po du metrus, su kriokliais, firminiais apšvietimais, rūko generatoriais ir t.t.“, - pasakojo vyras.
Anot E. Čepulkovskio, voras yra išskirtinis gyvūnas, be to, žmonės nebeturi laiko auginti kačiukus ir šuniukus ir renkasi egzotinius gyvūnus – nariuotakojus: „Dabar populiarėja ne tik vorai, bet ir pavyzdžiui, gyvalazdės, tai yra vabzdys, kuris apsimeta šaka. Tai populiaru tarp vaikų, nes jie gali jas auginti be jokios grėsmės. Kaip augintiniai vis labiau populiarūs ir tarakonai, nes jų irgi yra įvairių rūšių ir įvairių spalvų. Auginant egzotinį vorą yra kitaip nei kitą gyvūną - nereikia daug priežiūros, galima laisvai keliauti.“
Kalbant apie dažniausią mitą – vorų pavojingumą, pašnekovas pabrėžė, kad vorai kanda tik tuomet, kai ginasi.
„Taip, vorai gali įkąsti, bet agresyvesnių rūšių vorų mes taip lengvai ir neparduodame. Kad galėtų juos nusipirkti, žmogus turi auginti jau nebe pirmą vorą, nes visuomet skelbiame, kad negalima jų auginti naujokams, nes jie yra pavojingi. Vorai dažniausiai kanda tada, kai jie ginasi, auginant vorą ir nesukeliant jam grėsmės, tikimybė yra labai maža. Aš daugelį metų auginu vorus ir man nebuvo įkandęs nei vienas, o žiurkėną auginau apie du metus, kaip galvojate ar jis man buvo įkandęs?“ - klausė E. Čepulkovskis.
Žmonės žino tik tarantulo pavadinimą
„Iš tiesų, visoje Europoje yra žmonių, kurie domisi vorais, vyksta parodos, yra žmonių, kurie juos veisia. Tai nėra sudėtingas dalykas, tiesiog yra žmonių hobis, kurį reikėtų leisti, jie nepadarys nei žalos, nei naudos, jeigu voras ir pabėgs, jis čia negyvena. Mano jaunesnioji duktė anksčiau užsiėmė su tais vorais, tai jų buvo pilni namai. Populiarumas šio gyvūno nei kyla, nei mažėja, bet tikrai yra žmonių klasė, kuri domisi vorais“, - kalbėjo E. Legeckas.
Anot pašnekovo, kuo toliau, tuo sudėtingesnio voro norima: „Kai žmogus laiko pirmą vorą, jam visada atrodo sunku jį išveisi, o po to jam norisi vis sudėtingesnį ir sudėtingesnį vorą turėti. Čia nėra vienų metų darbas, tai kelių dešimtmečių kolekcionierių darbai. Tie, kurie augina, žino apie vorus, apie jų elgesį. Žmonės dažniausiai žino vieną pavadinimą: „tarantulas“ ir jo bijo, tačiau jie nėra pavojingi.“