Pakalnutes skinti, parduoti ir pirkti - draudžiama

Puokštė kvepiančių pakalnučių – nusižengimas įstatymui. Aplinkos ministerija jau ne vienerius metus skelbia, kad paprastųjų pakalnučių, žiedynų ir lapų, skynimas bei pardavinėjimas yra draudžiamas. Tačiau jas pardavinėjantys asmenys, paklausti apie šio augalo saugojimą, kaip susitarę kartoja: „jų juk labai daug“.

Nesutaria - nykstančios ar vešinčios?

„Vieni sako vienaip, kiti kitaip, bet galima skinti. Daug jų yra“, – kalbėjo Vilniaus centre pakalnutes pardavinėjanti moteris. Jos krepšyje – daugiau nei keliolika puokštelių, pardavinėjamų už du litus.

Sigitas Mikėnas

„Nuo kitos savaitės kartu su ekologine policija organizuosime patikrinimus. Dabar dar bendrų veiksmų nesiėmėme.

Kita prekeivė pritarė savo kaimynei, esą pakalnučių nereikia su žiburiu ieškoti. „Jos kaip zarazos užželia viską, didžiausius plotus“, – aiškino sutikta prekiautoja, pakalnutes renkanti ir į miestą atvežanti iš Keturiasdešimt Totorių kaimo apylinkių. Paklausta, kiek per dieną pavyksta parduoti puokštelių, moteris negalėjo įvardyti konkretaus skaičiaus: „Būna, kad 20 parduodam, kartais mažiau.“

Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovas Sigitas Mikėnas nesutinka, kad pakalnutės - dažnas miškų augalas. „Tai – nykstanti rūšis, įtraukta į saugomų augalų sąrašą, todėl negalima jų skinti ir pardavinėti“, – nutarimą priminė aplinkosaugininkas. Vienintelė išimtis, kai galima rinkti baltažiedes, – vaistinei žaliavai gaminti.

Praisdeda tikrinimai

Gamtos apsaugos inspekcija, rengianti patikrinimus dėl nelegalios pakalnučių prekybos, šiemet šio darbo dar nepradėjo. „Nuo šios savaitės kartu su ekologine policija organizuosime patikrinimus. Dabar dar bendrų veiksmų nesiėmėme“, – kalbėjo S. Mikėnas. Jo teigimu, kol kas sulaukta tik kelių pranešimų apie pastebėtus pakalnučių prekiautojus. Apie tai informavo ekologijos ir teisės pažeidimų policijos skyrius. Kol tik ruošiamasi rengti reidus, prekiautojai jau planuoja ir baigti prekybą. Anot jų, pakalnutės greitai baigia žydėti.

Piniginės baudos

Pagal Administracinį teisės kodeksą, už pakalnučių skynimą, prekybą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 100 iki 1000 litų.

Kokia bauda skiriama, priklauso nuo situacijos. Pirmą kartą įstatymui nusižengusiems skiriamas įspėjimas. Prasižengusiems nebe pirmą kartą, tenka sumokėti piniginę baudą. Jos dydis nepriklauso nuo pardavinėjamų pakalnučių kiekio, bet, kaip teigia S. Mikėnas, lengvinanti aplinkybė, jei pažeidėjas sutinka dėl neteisėtos veikos ir gailisi: „Jei moteriškė 70 ar 80 metų, gauna tuos kelis šimtus litų pensijos, reikia turėti žmoniškumo, ir tas įspėjimas gali būti veiksminga priemonė.“

Aplinkos ministerija siūlo tausoti gamtą ir kai kuriuos vaistinius augalus, pavyzdžiui, kmynus, pakalnutes, valerijonus užsiauginti plantacijose. Primename, kad Lietuvoje draudžiama skinti ir prekiauti visų rūšių šilagėlėmis ir vandens lelijomis, rauti, kasti su šaknimis ar kitaip naikinti paprastąjį burbulį, miškinę leliją, lieknąją plukę, pavasarinę raktažolę, didžiažiedę rusmenę.

Faktai

Paprastoji pakalnutė (Convallaria majalis) – pelžiedinių (Ruscaceae) šeimos, pakalnučių (Convallaria) genties augalas.

Kai kurie autoriai išskiria smulkesnes rūšis (pvz., Convallaria transcaucasica, japoninę pakalnutę (Convallaria keiskei), tačiau tai yra tipinės rūšies variantai.

Žydi gegužės – birželio mėn. Auga visuose Lietuvos miškuose (dažniau lapuočių), kur daug puvenų ir pakankamai drėgmės. Kartais jos sudaro didelius sąžalynų plotus.

Paprastoji pakalnutė dėl puošnių žiedų ir nuostabaus aromato, auginama kaip dekoratyvinis augalas darželiuose, kapinėse. Tai ir nuodingas, ir vaistinis augalas. Žiedai vartojami parfumerijos pramonėje. Prancūzijos kaimuose yra išlikęs senas paprotys kasmet gegužės pirmą sekmadienį švęsti pakalnučių dieną.