Pamačius balkoną pasidarė negera: krūvos išmatų, mėtosi gaišenos

Vieną Vilniaus daugiabučio bendrą balkoną „okupavo“ balandžiai. Dabar namo gyventojai praktiškai negali jame lankytis. Į Rinktinės gatvėje esančio sovietinio tipo daugiabučio balkonus miesto paukščiams patekti labai paprasta, nes balkonuose palikti dideli atviri tarpai. Kaip tik todėl juose paukščiai taip pridergė, kad gyventojai į šias patalpas nedrįsta kelti kojos ir klausia, kaip atsikovoti prarastą erdvę.

Balkone taip baisu, kad nesinori užeiti

Vilnietis Mindaugas, neseniai persikraustęs į Rinktinės gatvėje stovintį daugiabutį, pažvelgęs pro bendrųjų balkonų, kurie yra kiekviename aukšte, langus liko nemaloniai nustebintas. Viršutiniuose namo aukštuose esančiuose balkonuose karaliauja balandžiai, o jų „karalystės“ vaizdas optimistiškai nenuteikia. Balkonai taip apdergti, kad net nesinori pro langą į juos pažvelgti. Be to, juose mėtosi ir nugaišę paukščiai.

Viskas dėl to, kad sovietmečiu statytame name balkonai buvo įrengti su daug atvirų erdvių, pro kurias šiandien į bendras erdves priskrenda paukščių. O jų draugija namo gyventojai nėra patenkinti.

„Įėjus į balkoną net negera pasidarė. Vaizdas šlykštus: krūvos išmatų, mėtosi gaišenos. Atrodo, kad 20 metų ten niekas kojos nebuvo kėlęs. Anksčiau nuo balandžių buvo ginamasi tinklais, bet dabar jie išdraskyti. Mano nuomone, namo projektuotojai padarė klaidą. Jie, matyt, dėl grožio paliko tuos tarpus. Bet koks čia grožis, kai balandžiai į vidų veržiasi. Suvimdyti gali tokie vaizdai. Langai pakeisti, bet balkonuose taip baisu, kad į juos geriau neiti“, - GRYNAS.lt sakė Mindaugas.

Nors bendrieji balkonai, pridengti bendra skylėta konstrukcija, yra kiekviename namo aukšte, tačiau labiausiai paukščiai, pasak pašnekovo, pridergė viršutiniuose aukštuose. Vyras pasakojo, kad antrame aukšte, palyginti su septintu ar aštuntu, padėtis yra žymiai geresnė.

Su paukščių draugija teks susitaikyti

Visgi Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis, pažvelgęs į žurnalistų padarytas nuotraukas, Rinktinės gatvėje esančio namo gyventojam gerų žinių neturėjo. Jo teigimu, kai yra atviri balkonai, balandžių draugijos išvengti praktiškai nėra galimybių.

Norint, kad paukščių balkonuose neliktų, reikia juos įstiklinti arba plyšius uždengti specialiu tinklu. Tačiau tai nepigiai kainuoja. Kompromisas – balkonuose pastatyti pusiau atviras dėžes. Tada paukščiai greičiausiai perės jose ir tokiu būdu mažiau terš patį balkoną. Taip pat galima laukti daugiabučių renovacijos, kurios metu balkonuose skylių turėtų nelikti.

„Šiuo atveju paukščiai sukelia diskomfortą ir sanitarinė būklė dėl išmatų nekokia. Bet balandžiai yra žmogaus palydovai. Jų mieste yra labai daug ir jie peri balkonuose. Sunku pasakyti, koks galėtų būti sprendimas. Įstiklinimas kainuoja brangiai, o apsauginis tinklas taip pat nėra pigus. Galima mėginti pastatyti pusiau atviras dėžes. Tada karveliai jose perėtų ir nedergtų viso balkono. Taip pat svarbu, kad balkonuose nebūtų daiktų, ant kurių balandžiai galėtų perėti. Jei žmonės balkonais nuolat naudotųsi, balandžiai ten neperėtų. Šiaip konstrukcija jiems yra palanki ir kol paukščiai gali lengvai patekti, jie ten bus. Tikriausiai reikia su tuo tiesiog susitaikyti“, - svarstė ornitologas.

Jei po daugiabučio renovacijos balkonai taptų sandarūs, paukščių neliktų. Tačiau pašnekovas atkreipė dėmesį į tai, kad dažnai po namo atnaujinimo nukenčia kiti paukščiai. „Klaipėdoje panašiose vietose peri pelėsakaliai – saugomi paukščiai. Po renovacijos dažnai nebelieka perėjimo vietų. Todėl paukščiams tai nėra palanku. Be to, daugiabučių namų plyšiuose peri žvirbliai ir čiurliai. Renovuojant namus reikėtų į tai atsižvelgti“, - sakė L. Raudonikis.

Už balkonų įstiklinimą turėtų susimokėti gyventojai

Bendrovės „Naujininkų ūkis“ direktoriaus Sigito Čirbos paklausus, kas turėtų finansuoti bendrųjų balkonų įstiklinimo darbus, jis teigė, kad visas sąskaitas turi apmokėti patys gyventojai. O balandžių pridergtų balkonų išvalymas - taip pat gyventojų rūpestis.

„Norint įstiklinti bendro naudojimo balkoną daugiabutyje, su prašymu reikia kreiptis į namo administratorių. Jei balkonu naudojasi tik vieno aukšto gyventojai, užtenka tik to aukšto daugumos butų savininkų sutikimo. Namo administratorius sudarys darbų sąmatą, ją suderins su kontaktiniu namo asmeniu ir atliks darbus. Gyventojams už atliktus darbus bus pateikta sąskaita pagal priklausančios nuosavybės dalį. O laiptinių ir kitų bendrų namo patalpų valymas yra namo butų savininkų pasirenkamoji paslauga. Galimi du variantai: namo gyventojai patys pagal grafiką valo laiptinę ir balkoną; valymo paslauga užsakoma per administruojančią bendrovę. Šiuo atveju reikalingas daugumos butų savininkų prašymas“, - tikino S. Čirba.