Pamatuotas Baltijos šalių taupumas: lietuviai – lyderiai

Nors lietuviai dažnai apie save galvoja prasčiau nei apie kitus, pasirodo, kad ką jau ką, bet taupyti tikrai mokame geriau nei mūsų kaimynai estai ir latviai. Tokius tyrimo rezultatus rodo „Samsung Living Smart“ tyrimas, kurio metu apklausti daugiau nei 2 tūkst. Baltijos šalių gyventojų.

Netaupo, nes pamiršta

„Mes, kaip lietuviai, visada galvojame apie save prasčiau nei apie kitus, tačiau tyrimo rezultatai nudžiugino. Dviem trečdaliams lietuvių rūpi, kiek jų asmeninis elgesys veikia aplinką, Estijoje ir Latvijoje tokių buvo mažiau“, - trečiadienį surengtoje diskusijoje „Atsakingas gyvenimo būdas: iš taupumo ar iš idėjos“ sakė tyrimą atlikusios bendrovės „GfK Custom Research Baltic“ atstovė Skaistė Varnienė.

Tyrimo rezultatai rodo, kad net 75 proc. lietuvių savo namuose stengiasi taupyti energiją (elektros, šildymo). Latviai ir estai tai daro pasyviau – atitinkamai 57 proc. ir 56 proc. Respondentai, klausiami, kokiais būdais taupo energiją, teigė, kad išjungia šviesą išeidami iš namų (93 proc.), išjungia šviesą palikdami kambarį (90 proc.) ir naudoja energiją taupančias lemputes (86 proc.) 72 proc. apklaustųjų nurodė, kad išeidami iš namų išjungia įrenginius ir net 62 proc. juos ištraukia iš elektros lizdo.

Matau grėsmę ateinančiose įvairiose direktyvose iš viršaus (pavyzdžiui, Europos Komisijos - red. past.), kur žmogui, nenorinčiam taupyti, ir, pavyzdžiui, naudoti galingą siurblį, tai yra draudžiama. Manau, kad tai jau yra vartotojo pasirinkimo suvaržymas.

R. Vainienė

„Nagrinėjant lietuvių rezultatus matome, kad Lietuvoje jauni žmonės iki 35-erių metų energijos taupymu rūpinasi mažiau nei vyresni. Taip pat matome tendenciją, kad taupymo faktorius nėra racionaliai išgalvotas – lietuviams formuojasi taupymo įprotis“, - komentavo S. Varnienė.

Kas trukdo taupyti? Didžioji dalis respondentų tarp visų trijų Baltijos šalių atsakė, kad tiesiog pamiršta tai daryti (35 proc.), 22 proc. tai atrodo per daug sudėtinga, dar penktadaliui (20 proc.) finansinė nauda atrodo neverta įdedamų pastangų, o 16 proc. apklaustųjų pripažino nežinantys, kokiais būdais energiją galėtų taupyti.

Ekspertai yra paskaičiavę, kad išjungiant nenaudojamas šviesas ir prietaisus, racionaliai naudojant elektroniką, galima sutaupyti iki 20 proc. sunaudojamos elektros energijos. Investavus į aukštesnės energijos efektyvumo klasės prietaisus, kurie sunaudoja daugiausiai elektros energijos, galima sutaupyti net iki 40 proc. suvartojamos elektros energijos.

Elgsena pasikeičia, kai „užknisa“ sąskaitos

Nepriklausomas racionalaus elektros vartojimo ekspertas Mantas Vaskela diskusijos metu akcentavo, kad ekonominis motyvas Lietuvoje vis dar yra aukščiau už aplinkosauginį ir tai gana lengvai paaiškinama.

„Taip yra galbūt dėl to, kad neturime didelių anglies elektrinių, nematome taršos, dėl to mus motyvuoja noras gyventi geriau. Jeigu esu jaunas, daug uždirbantis, daug keliaujantis, gyvenu nuomojamame bute, greičiausiai nei norėsiu į tą patalpą daug investuoti, nei elektros sąskaita turės didelės įtakos. Natūralu, kad jeigu esu šiek tiek vyresnis ir turiu daugiau laisvo laiko, galbūt užsidirbau kapitalo, pradedu daugiau galvoti, kaip leidžiu pinigus, pradeda „užknisti“ sąskaitos, kurios eina ir eina dvidešimt metų ir pradedu į jas kreipti dėmesį. Taigi natūraliai turiu ir daugiau motyvacijos investuoti, daugiau motyvacijos keisti elgseną“, - du skirtingus tipinio lietuvio portretus nupasakojo M.Vaskela.

Jo teigimu, šiuo metu įvairios technikos gamintojai stipriai atsižvelgia į pasikeitusius vartotojų poreikius – žmonės vis labiau nori pirkti tai, kas jiems padėtų taupyti.

„Džiugu, kad po truputį atsiranda aplinkosauginis motyvas, kad pradedame galvoti apie aplinką. Pradėsime galvoti ir kokius automobilius perkame, kokius prietaisus naudojame“, - vylėsi M. Vaskela.

Dažnai grįštame namo išsekę ir buitiniai prietaisai lieka pamiršti

Kauno technologijų universiteto (KTU) profesorius Egidijus Kazanavičius juokavo, kad žmogus iš beždžionės išsivystė tuomet, kai pradėjo skaičiuoti.

„Taupymas arba skaičiavimas turi vieną tikslą – gauti tam tikrą naudą. Žmogus iš prigimties turi šitą įprotį. Kitas klausimas – ar gali už jį šitą dalyką atlikti šiuolaikinės technologijos? Kitas klausimas – ar valstybių politikoms yra paranku skatinti šitų technologijų vystymąsi ir atsiradimą? Yra pavyzdžių Austrijoje ir Vokietijoje, kur tokia politika yra remiama. Pažiūrėkime ir į kompanijas, kokius jos produktus gamina. Ką jos skatina daryti? Vartoti“, - sakė E. Kazanavičius.

Jo teigimu, itin kinta televizorių rinka, nes atsiranda vis daugiau skaitmeninių produktų, tačiau čia vertėtų užduoti svarbų retorinį klausimą: ar kas nors yra paskaičiavęs, kiek kainuoja energijos sąnaudų pagaminti išmanų televizorių: kur daugiau prarandame ar kurdami technologijas, ar vartodami?

„Esame didžiuliame gyvenimo tempe, nuolatiniame strese. Dažniausiai grįštame namo išsekę, taigi tie buitiniai prietaisai tikrai yra pamirštami ir į juos mažai kreipiame dėmesį.

Buvo kalbėta apie sąskaitas, taupymą, tačiau vargu ar daugelis apskritai pasižiūri, ką šiandien suvartojo, išleido. Kodėl aplink vartotoją negalėtų būti išmani aplinka, kuri pati pasakytų, padėtų jam taupyti“, - siūlė KTU profesorius.

Naudoti indaplovę gerai ar blogai?

Vilniaus universiteto lektorius, molinių namų architektas ir statytojas dr. Ričardas Skorupskas diskusijos metu atkreipė dėmesį, kad renkantis buitinius prietaisus namams reikėtų pasižiūrėti ne tik į jų energetinį efektyvumą, bet ir priežiūrai reikalingus kaštus, tarnavimo laiką.

„Renkantis energijos prietaisus reikia žiūrėti, kurie yra gyvybiškai svarbūs. Skalbimo mašina – taip, nes ji palengvina buitį, sutaupo daug laiko. Kalbant apie indų plovimo mašiną, svarbu, kiek šeimai jos reikia? Jeigu šeima keturių asmenų, vakare indų plovimas gali užimti 10-15 min. - ar geriau užstatyti indų plovimo mašiną, kuri sunaudoja energijos, plius įvairūs chemikalai, vandens naudojimas? Reikia realiai rinktis prietaisus, kurie jums svarbiausi“, - patarė R. Skorupskas.

Racionalaus elektros vartojimo ekspertas M. Vaskela antrino, kad indaplovės įsigijimas tai pirmiausiai yra investicija į komfortą ir vandens vartojimą. „Indaplovė vandens naudoja mažiau, - teigė diskusijos dalyvis ir čia pat prisipažino pats labai nemėgstantis plauti indų, todėl jam tai nepakeičiamas buities prietaisas.

„Mano turima informacija sako, kad verčiau indus plauti indaplovėje, nes ji naudoja mažiau vandens, o vanduo yra ribotas išteklis. Bet esu tikras, kad paieškojus internete, rasčiau labai daug argumentų į priešingą pusę, kurie sakytų apie chemikalus, apie pačios indaplovės pagaminimą ir t.t. Šita diskusija yra begalinė, tačiau yra vienas paprastas faktas – 15min, kurias užtruktum plaudamas indus, galima išnaudoti kur kas įdomiau. Mano nuomone, tai yra vienas iš ekonomikos variklių šis technologinis progresas, kuris leidžia atlaisvinti laiką ir leidžia veikti ką nors įdomiau“, - savo nuomonę išdėstė M. Vaskela.

Ekonomistė mato grėsmę vartotojo pasirinkimui

Žinoma ekonomistė Rūta Vainienė diskusijos metu kėlė dar kitus aktualius klausimus, susijusius su aplinka ir išteklių tausojimu.

„Klimatas kito ir kis – tai yra faktas, tiktai klausimas, ar mes prie to prisitaikome ar stengiamės sustabdyti jį savo gerovės sąskaita? Ar mes stengiamės atsisakyti savo gerovės dabar vietoje to, kad tą gerovę, kurią uždirbame dabar, panaudotume ateityje, šalindami neigiamus padarinius, jeigu tokie būtų. Iš ekonominės pusės tai nėra apskritai jokios problemos – didesnis suvartojimas savaime nėra jokia problema, tai yra normalu.

Kalbant apie taupymą svarbu, kad yra suteikiama galimybė pasirinkti – ar jis (vartotojas - red. past.) nori taupyti, ar nenori. Ar jis renkasi vienokį įrenginį, ar kitokį. Kur aš galbūt matau grėsmę, tai ateinančiose įvairiose direktyvose iš viršaus (pavyzdžiui, Europos Komisijos - red. past.), kur žmogui, nenorinčiam taupyti, ir, pavyzdžiui, naudoti galingą siurblį, tai yra draudžiama. Manau, kad tai jau yra vartotojo pasirinkimo suvaržymas“, - savo nuomonę išdėstė ekonomistė.

Kuo lietuviams sunkiau, tuo jie daugiau sutaupo

R. Vainienės teigimu, ant taupymo pamatų laikosi visas pasaulis ir taupymo geną turime kiekvienas iš mūsų. Be to, anot jos, lietuviams nederėtų skųstis, kad gyvename prastai - kuo sudėtingesnės sąlygos, tuo tautiečiai moka labiau susivežti diržus ir netgi daugiau sutaupyti.

„Per krizę Lietuvos bendrasis vidaus produktas susitraukė 16 proc., maždaug tiek mažėjo žmonių pajamos. Kai kurių dirbančiųjų gyventojų pajamos mažėjo nuo 30 iki 70 proc. Nepaisant to, per krizę buvo sutaupyta daugiau – gyventojai sunešė daugiau lėšų į bankus. 2010 metais 1,4 mlrd. padidėjo gyventojų indėliai bankuose. Žmonės uždirbo mažiau, bet jų indėliai padidėjo. Dėl to ir sakau, kad esame labai taupi tauta. Tai iš skurdo, tai ateina iš patirties – mūsų moterys moka taupyti kitaip nei italės, mūsų vyrai sugeba patys vinį įsikalti, automobilį, jeigu nesudėtinga, pasitaisyti“, - kalbėjo R. Vainienė.

Jos teigimu, ekonominį elgesį labai lemia lūkesčiai. Vos lūkesčiai suprastėja, žmonės pradeda labiau taupyti. Tai yra elgesio dėsningumas.Taigi grįštame prie to, kad mūsų lūkesčiai ateičiai nėra labai optimistiški“, - pastebėjo ekonomistė.

Kai Lietuvoje pradedama dejuoti, kad gyvename prastai, ekonomistė siūlo prisiminti faktą, kad nuo įstojimo į Europos Sąjungą Lietuvos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui, lyginant su ES vidurkiu, paaugo beveik 60 proc.

„Labai sveika pasilyginti su savimi, koks buvai prieš 20 metų. Neturėtume žiūrėti į remontuotiną daiktą kaip gėrybę, o jeigu dar pats gali padaryti – tai jau viršūnė bet kokios gyvenimo kokybės! Laikas keičiasi. Mes gyvename lūžių laikotarpyje – technologinių, inovacinių“, - dėstė ekonomistė.

Ji atkreipė dėmesį, kad ant taupymo pamatų laikosi visa pasaulio ekonomika. Jeigu mes netaupytume, greit išeikvotume ekonomikius išteklius ir tai niekur nenuvestų.

„Šitas pasaulis nepritaikytas gyventi netaupant, šitas pasaulis su ribotais ištekliais yra pritaikytas gyventi taupant. Tai yra gėris. Taupymo genas yra kiekviename žmoguje. Jeigu tiktai ekonominė padėtis pablogėtų, mokame labai greitai prisitaikyti. O tie, kurie neturi prisitaikymo įgūdžių, jiems žymiai sudėtingiau, taupyti reikia išmokti“, - tikino R. Vainienė, dalyvaudama diskusijoje apie taupymo įpročius Baltijos šalyse.