- Neseniai sukūrėte naują interneto puslapį ziedavimas.lt, skirtą populiarinti aktualią informaciją apie paukščius, jų žiedavimą. Papasakokite, kokius tikslus jam keliate?

- Vienas iš pagrindinių tikslų - pateikti informaciją apie paukščių žiedavimą Lietuvoje bei formuoti žmonių supratimą apie tai, kodėl yra žieduojami paukščiai, kodėl tai yra svarbu, koks yra grįžtamasis ryšys, kokie yra rezultatai. Be galo svarbu palaikyti žieduotojų aktyvumą, bendrauti tarpusavyje, dalintis turima informacija. Tikiu, kad ši svetainė padės pasiekti šiuos tikslus.
 
- Iki šiol žinomiausia paukščių žiedavimo stotis yra Ventės ragas. Ar Vilniuje yra sąlygos žieduoti paukščius? Ko reikia, kad galima būtų tai daryti?

- Taip, žinomiausia paukščių žiedavimo stotis yra Ventės rago ornitologinė stotis, tačiau nereikėtų pamiršti, kad mūsų šalyje yra ir antra - Neringos paukščių žiedavimo stotis, įsikūrusi Juodkrantėje.
Sąlygos žieduoti paukščius yra visoje Lietuvoje, visiškai nesvarbu ar tai miestas, kaimas, miškas, skirsis tik pagaunamų paukščių rūšių įvairovė.  

Norint žieduoti paukščius visų pirma reikia turėti žieduotojo pažymėjimą ir žiedus, kuriuos išduoda Lietuvos paukščių žiedavimo centras. Kitas svarbus žingsnis - pasirinkti žiedavimo vietą ir gaudymo metodą. Šio sezono metu, esant geroms oro sąlygoms, Vilniuje pasirinkta gaudymo vieta buvo prie lesyklos, naudoju voratinklines gaudykles. 

- Ar planuojate daugiau žmonių įtraukti į žiedavimo veiklą – ar sudėtinga būtų apmokyti naujus žmones tai daryti?

- Mielai suteikiu galimybę draugams, pažįstamiems ir visiems besidomintiems prisijungti tuo metu, kai aš žieduoju paukščius ir pamatyti, kaip viskas vyksta, nes visų pirma žmogus turi pamatyti, pabandyti ir suprasti. Būtų puiku, jeigu į žiedavimo veiklą įsitrauktų naujų žmonių, juk didesnis bendraminčių ratas gali duoti geresnius rezultatus, todėl visada sutinku pasidalinti savo turimomis žiniomis. Naują žmogų apmokyti nėra sunku, svarbiausia, kad jis turėtų stiprią vidinę motyvaciją.

- Kiek metų jūs pati žieduojate paukščius?

- Pirmą kartą pabandžiau žieduoti paukščius dar mokykloje, būdama 8-toje klasėje. Iš pradžių tik žiūrėjau ir stebėjau, o po to ir pačiai leido pažieduoti. Iki 2012 metų buvau pagalbininkė žieduojant paukščius ornitologams, kurie turėjo reikiamus pažymėjimus, bei lankydavausi Neringos paukščių žiedavimo stotyje. Čia turėjau geriausią mokytoją Vytautą Pareigį.  Paukščių žieduotojo pažymėjimą gavau 2012 metų sausio mėnesį. Pradžioje žieduodavau paukščius tik kolonijose, o bėgant laikui, įgijus patirties ir įsigijus reikiamas priemones žiedavimui, paukščius pradėjau žieduoti savarankiškai.
I. Meškinytė
Sąlygos žieduoti paukščius yra visoje Lietuvoje, visiškai nesvarbu ar tai miestas, kaimas, miškas, skirsis tik pagaunamų paukščių rūšių įvairovė.

- Kokių smagių nutikimų yra jums nutikę – gal galite papasakoti, kokį labiausiai įsiminusį jums žiedavimą?

- Labiausiai įsiminęs žiedavimas, kai 2013 metais vasarą ir dalį rudens turėjau galimybę stažuotis Švedijos šiaurėje, esančioje paukščių žiedavimo stotyje „Ume River Delta Field Station“. Gyvenau čia daugiau nei du mėnesius, kiekvieną dieną, nesvarbu ar savaitgalis ar darbo diena žiedavau paukščius su profesionalais.

Pati norėjau žieduoti paukščius kiekvieną dieną, pati pasirinkau gyvenimą gamtoje, keldavausi 4 val. ryte, žieduodavau iki vakaro, kartais iki pietų, o keletą savaičių ir naktim, nes gaudėme tilvikus. Kartais poilsio gal ir trūkdavo, bet nebuvo laiko apie tai galvoti.

Visos tos dienos praleistos šioje stotyje man liks įsimintiniausios, nes tai buvo pirmas ilgiausias mano žiedavimas be pertraukos, turėjau galimybę mokytis iš profesionalų, įgijau tiek žinių, praktikos, jog grįžau į Lietuvą su didele motyvacija eiti pirmyn ir nesustoti.

- Ačiū už pokalbį.