Parlamentarai atmetė pasiūlymą šunis pasmerkti dėl jų išvaizdos

Seimo Kaimo reikalų komitetas atmetė Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) paruošto Gyvūnų gerovės apsaugos įstatymo pakeitimo projektą. Juo siūlyta bet kurį šunį mišrūną, kuriam nėra išduotas kilmės ir veislės patvirtinimo dokumentas ir kuris turi „pavojingų“ šunų veislėms būdingų požymių, pripažinti pavojingu šunimi.

Kaimo reikalų komitetui priklausantys parlamentarai grąžino šį pasiūlymą tobulinti jo iniciatoriams. Jie iš esmės pritarė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės ir Lietuvos kinologų draugijos prezidentės Ramunės Kazlauskaitės pastaboms dėl siūlomų pakeitimų.

Tokį pat sprendimą priėmė įstatymo pataisą svarstęs Seimo Aplinkos apsaugos komitetas.

Net ir nepritarus komitetams, įstatymo projektas vis tiek teikiamas svarstymui Seimo nariams, tačiau priimti tokio įstatymo projekto tokiu atveju negalima.

Parlamentarai gali grąžinti įstatymo projektą tobulinti arba paskirti kitą komitetą, kuriame įstatymas būtų svarstomas.

Taip ir liko neaišku, kas priimtų sprendimus

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė ir Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunės Kazlauskaitės ne kartą teigė, jog šunų skirstymas į kovines ir pavojingas veisles ar jų mišrūnus turėtų būti apskritai panaikintas, kaip neefektyvus ir jokiais faktais nepagrįstas šunų įkandimų kontrolės sprendimas.

Taip pat šunų priskyrimas tam tikros veislės mišrūnams, remiantis išvaizdos bruožais yra itin klaidingas ir gali sukelti didelių finansinių išlaidų valstybei bei liūdnų pasekmių gyvūnams augintiniams - šeimininkai būtų priversti jų atsisakyti.

Dar vienas įstatymo pataisos kritikų argumentas:  kad lieka neaišku kas atliks tokių šunų vertinimą pagal standartus, nes tokiam vertinimui atlikti reikalingos specialios žinios. Specialistai, galintys tai atlikti yra tik didžiuosiuose šalies miestuose, tačiau tokio vertinimo poreikis atsirastų visoje Lietuvoje (kaimo vietovėse ir pan.) Norint, kad specialistai atliktų tokį darbą, jis turės būti apmokamas, kas pareikalaus papildomų išlaidų įstatymo įgyvendinimui. Taip pat nėra aiški specialistų įvertinimo apskundimo galimybė ir nepriklausomas šuns vertinimas teisme.

 Taip pat akcentuota, jog toks įstatymas atveria kelius tiesiog atimti ir nužudyti tūkstančius draugiškų ir jokio pavojaus nekeliančių, kilmės dokumentų neturinčių mišrūnų. Mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami šunų mišrūnų vertintojų darbo apmokėjimui, šunų konfiskavimo, laikinos šunų globos, eutanazijos, bylinėjimosi išlaidoms. Tai nėra efektyvus mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimas, atsižvelgiant į tai, kad yra bandoma kontroliuoti tik tam tikras veisles ar jų mišrūnus, o ne spręsti tikrąsias problemos priežastis.