Tai - požeminis karštas vanduo ir karštos uolienos, žemės gelmėse slūgsančios giliau nei vienas kilometras. Ši šiluma gali būti naudojama centralizuotam pastatų šildymui ar net elektros gamybai, jeigu pasiekiama aukštesnė nei 120 laipsnių temperatūra, ir kitoms reikmėms ten, kur 1-2 km gylyje požeminis vanduo yra 30-100 laipsnių.
Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, sistemingi geoterminiai tyrimai Lietuvoje atliekami nuo XX a. devintojo dešimtmečio pabaigos. Šie tyrimai yra labai brangūs – matuojant temperatūrą gręžinyje, jis turi būti ramybės būklės ne mažiau kaip 10-12 dienų. LGT geotermijos duomenų bazėje sukaupta informacija apie daugiau nei 200 gręžinių.
Tyrimų duomenys susisteminti lentelių ir žemėlapių pavidalu, sudarytas 28 žemėlapių rinkinys, apibūdinantis Lietuvos gelmių geotermines sąlygas skirtinguose gyliuose ir skirtinguose šalies regionuose.
Visa tai leidžia įvertinti šalies žemės gelmių geoterminį potencialą. Šis potencialas didžiausias Vakarų Lietuvoje. Šiame regione geoterminių vandenų klodai kelis kartus karštesni nei kaimyninėse šalyse – dviejų kilometrų gylyje temperatūra siekia iki 90 laipsnių, tačiau kol kas jie naudojami tik šilumai Klaipėdoje gaminti.
Pasak Jono Satkūno, geotermija, kaip energijos šaltinis, Lietuvoje verslui nėra itin patraukli, nes reikalauja didelių investicijų. Kita vertus, investicijos atsiperka, nes labai pigiai kainuoja šį šaltinį eksploatuoti.
GRYNAS.lt primena, kad geoterminis šildymas – tai modernus šildymo būdas. Šilumos siurblys ima pirminę energiją iš grunto, gruntinio vandens ar oro ir paverčia ją šiluma, kurią naudoja pastatui šildyti ir buitiniam karštam vandeniui ruošti. Svarbiausia yra tai, kad gaunamas šilumos kiekis yra apie 4-5 kartus didesnis už sunaudotą energiją. Tai ekologiškas, modernus šildymo būdas.
Geoterminis šildymo principas – šilumos siurblio dėka paimama nemokama šiluma iš aplinkos, t. y. iš žemės, vandens, oro. Šilumos siurblys naudoja dirvoje arba vandenyje natūraliai susikaupusią šilumą. Norint įsirengti geoterminį šildymą, reikia atsižvelgti į keletą faktorių: kokia bus šildymo sistema; ar pakanka žemės ploto šilumos kolektoriui įrengti; ar bus rezervinis katilas; ar gruntiniai vandenys yra giliai.
Koks gruntas yra tinkamiausias šilumos siurbliui?
Dėkingiausias gruntas įrengti šilumos siurblio kolektorių yra vandeningas žvyras arba šlapias molis, o sausas smėlis yra pats nedėkingiausias gruntas. Pavyzdžiui, norint įrengti kolektorių smėlyje, reikės trigubai daugiau vietos nei įrenginėjant kolektorių šlapiame molyje. Tokiu atveju yra siūloma įsirengti vertikalų arba gruntinio vandens kolektorių.