Pasakė, kas nutiks ne vietoje išgręžus gręžinį

Kaip pastebi specialistai, pastaraisiais metais Lietuvoje gerokai padaugėjo gyventojų, norinčių individualiuose namuose ar sodo sklypuose įsirengti gręžinius – tiek geriamojo vandens, tiek ir geoterminius. Tai yra alternatyva šuliniams, kadangi juose esantis vanduo ne visuomet būna švarus. Daugėjant gręžinių tuo pačiu daugėja atvejų, kai netinkamai vykdant gręžybos darbus, įvyksta požeminio spūdinio vandens proveržiai – vandens fontanavimas iš gręžinių. Šio proceso pasekmės priklauso nuo vietovės apgyvendinimo ir žemėnaudos: formuojasi įslūgos, užliejami naudingieji žemės plotai, išplaunamas gruntas (smenga statiniai), neretai nukrenta vandens lygis šuliniuose. Tokie proveržiai gali pridaryti žalos ir gamtai, nes sutrikdoma ekosistemų pusiausvyra.

Ir tai nėra vien tik tuščia teorija. Lietuvoje yra atvejų, kai ne vietoje arba netinkamai išgręžtas gręžinys padarė daug rūpesčių sklypo savininkams ar kaimynams.

Atsižvelgiant į tai, 2011–2014 m. Lietuvos geologijos tarnyboje buvo vykdomas projektas „Lietuvos teritorijos rajonavimas požeminio vandens iškrovų pasekmių ir hidrogeologinių pavojų (rizikų) vertinimui“. Pagrindinis šio projekto rezultatas – Lietuvos teritorijoje išskirtos rizikos zonos, kuriose daugiau ar mažiau tikėtinas požeminio vandens proveržis iš gręžinių.

Didžiausios rizikos zonos apima 8,3 proc. apgyvendintų bei dirbamų žemės plotų ir maždaug iki 20 proc. gamtinių Lietuvos plotų. Tokios rizikos zonos dažniausiai išsidėsčiusios staigiuose reljefo pažemėjimuose: upių slėniuose ir kloniuose, ežerų dubakloniuose. Esama jų ir kai kuriose lygumose, ypač prieledyninių ežerų (limnoglacialinėse) nuogulų srityse. Hidrogeologiniu požiūriu rizikingiausi yra Pamario lygumų, Nemuno vidurupio, Neries, Vokės, Šventosios (Aukštaitijoje), Ventos, Verknės ir Strėvos upių slėniai. Nemažai proveržio atvejų fiksuota ir Šiaurės bei Vidurio Lietuvos srityse – Nevėžio, Mūšos ir Lėvens pabaseiniuose. Ypač gausu rizikos zonų Suvalkijos lygumose, kur virš žemės paviršiaus dažniausiai pakyla kreidos sistemos sluoksnių požeminio vandens spūdis.

Išskirtos ir sritys (iki 18–19 proc. Lietuvos sausumos ploto), kur požeminio vandens proveržio rizika yra minimali. Tai Lietuvos aukštumos (Dainavos, Medininkų, Žemaičių ir kt.), o taip pat tos sritys, kur požeminio spūdinio vandens srautas išsikrauna, artėdamas link giliųjų upių slėnių. Tuo ypač pasižymi Nemuno ruožas tarp Dubysos ir Nevėžio santakų. Čia daugelio požeminio vandens sluoksnių spūdis gerokai sumažėja ir proveržio rizika taip pat yra mažesnė.

Vienas Molėtų rajono gyventojas dėl netinkamoje vietoje kaimyno išgręžto gręžinio jau turėjo bėdos. Kai kaimynas įsirengė gręžinį, jo kieme esančiame šulinyje labai sumažėjo vandens. Tada Zigmas bandė gilinti šulinį, bet tai nepadėjo. O dabar GRYNAS.lt pakalbintas vyras aiškino, kad teko įsirengti naują šulinį.

Tačiau kaimyno jis nekaltina. „Jis nežinojo, kad toje vietoje yra didelė rizika. Būtų negręžęs kitaip. Todėl labai gerai, kad dabar geologai nustatė rizikos zonas. Tai tikrai padės žmonėms", - sakė pašnekovas.