„Suprantu, kad kai kuriems tai skamba keistai, nes daugelis studijas renkasi pagal tėvų patarimus arba norus, o gal tiesiog pagal įsidarbinimo galimybes, bet, mano nuomone, specialybę reikia rinktis pagal tai, kas labiausiai patinka, nes studijuosite ir paskaitas lankysite jūs. Jeigu taip atsitiks, kad studijos bus nemėgstamos, tai po kelių metų jas gali tekti pakeisti“, – sako Ingrida.
Su paukščiais - nuo 5-os klasės
Ji paukščiais susidomėjo dar 5-oje klasėje. Kiekvienas savaitgalis, praleistas gamtoje, leido vis labiau juos pažinti. Iš pradžių merginai patiko juos stebėti, fotografuoti, vėliau pradėjo juos žieduoti.
„Pirmą kartą paukščių žiedavime dalyvavau kartu su dr. Vytauto Nedzinsko ornitologų klubu. Tais pačiais metais turėjau galimybę apsilankyti Neringos paukščių žiedavimo stotyje, kartu su kitais klubo nariais dalyvauti paukščių žiedavime“, – prisiminimais dalijasi LEU studentė. Žinoma, tada dar žieduoti paukščių neteko, bet pažiūrėti, kaip tai daro profesionalai buvo įdomu ir naudinga.
Žmonės nežino, kad Lietuvoje paukščiai taip pat žieduojami
2008-aisiais metais mergina įstojo į LEU biologijos specialybę. Dar pirmame kurse ji tapo universiteto zoologų klubo vadove, subūrė stiprią studentų komandą, su kuria aktyviai dalyvavo Lietuvos gamtosauginių organizacijų veikloje.
Studijuodama Turino universitete (Italija), bendraudama su dėstytojais, Ingrida ieškojo ornitologų Piemonto regione. Pavyko surasti mokslininkų, kurie lietuvę pakvietė į Italijos ornitologų draugijos metinį susirinkimą. Jame dalyvaudama susipažino su žiedavimo stočių direktoriais. Papasakojusi apie savo norą žieduoti paukščius, buvo pakviesta atvykti padirbėti. „Nepaisant to, kad italų kalbos dar nemokėjau, didelis noras nugalėjo visas baimes. Taip pasiekiau, ką buvau suplanavusi. Paukščius žiedavau trijose Italijos žiedavimo stotyse“, – šypsodamasi sako Ingrida.
Viešėjo Italijoje ir Švedijoje
LEU studentė labiausiai džiaugiasi tuo, jog bakalauro studijų metu turėjo kompetentingus dėstytojus. „Kai kurie netgi buvo mano buvusių mokytojų autoritetai. Studijos universitete pasižymėjo praktikos gausumu, jos buvo dviejų tipų: studijų krypties ir pedagoginės. Studijų krypties (biologines) praktikas turėjau kiekvieną vasarą. Jų metu visi kartu gyvendavome gamtoje, universiteto mokymo bazėje. Pedagoginių praktikų metu turėjau galimybę išbandyti save kaip mokytoją“, – sako I. Meškinytė.