Per tris dienas tarptautinės gyvūnų teisių gynėjų asociacijos platinamą peticiją prieš tokio siūlymo įteisinimą jau pasirašė beveik 3 tūkst. šalies gyventojų. Savo ruožtu pasiūlymą kartu su kolegomis pateikęs Darbo partijos narys Vytautas Gapšys sako tikintis, kad palaikančių šią idėją yra daugiau nei jai besipriešinančių ir viliasi, kad už tokį įstatymo projektą balsuos dauguma Seimo narių.
Tikslas - eksportas į musulmoniškas šalis
Projektą pristatęs ir skubos tvarka jį svarstyti siūlęs Seimo narys V. Gapšys teigė, kad pagrindinis motyvas, kodėl tokį dalyką reikėtų įteisinti – atsivėrusios galimybės verslininkams eksportuoti mėsą į arabų šalis ir Izraelį.
„Atsižvelgiant į šiuo metu susidariusią situaciją, kai yra eksporto sutrikimai į tam tikras šalis, tai atvertų galimybę mūsų ūkininkams, įmonėms, kurios užsiima eksportu, naujų rinkų atradimui“, - aiškino V. Gapšys. Anot jo, mūsų kaimynų lenkų pasirinkimas drausti tokiu būdu skersti gyvulius, Lietuvai galėtų išeiti į naudą. Jie praranda tam tikrą dalį rinkos, į kurią galėtų pretenduoti mūsų tautiečiai.
Toks projektas, anot jo, buvo inicijuojamas atsižvelgiant į asociacijų, kurios dirba su mėsos perdirbimu, prašymus.
„Į mane kreipėsi viena asociacija, kuri pasiūlė, bet aš kalbėjau ir su kitų instituticijų atstovais, klausiau, kaip toks projektas būtų vertinimas. Kol kas atsakymai yra teigiami, tai yra viena iš galimybių. Jeigu kažkuri įmonė to nenorės daryti, niekas jos neverčia - nei įsigyti įrangos, nei ieškoti tų rinkų. Yra įmonių, kurios yra pasiruošusios tai daryti“, - kalbėjo pašnekovas.
V. Gapšys tikina suprantantis ir gyvūnų teisių gynėjų susirūpinimą, tačiau, anot jo, tokiais būdais pasaulyje yra skerdžiama daug kur ir „mes visų gyvūnų nuo tokio skerdimo neapsaugosime“: „Kai mums aiškino žydų religinius niuansus, net ir nepaisant to, kad gyvulys skerdžiamas jo neapsvaiginus, siekiama jam suteikti kuo mažiau skausmo – siekiama, kad nebūtų tai daroma žiauriu būdu, kad gyvūnas patirtų kuo mažesnį stresą“.
Neįžvelgia jokios klastos
„Jeigu atsirastų Lietuvoje žmonių, kurie norėtų įsigyti košerinio maisto, natūralu, kad iš tos mėsos galėtų būti pagamintas ir žydų religinei bendruomenei skirtas maistas. Jokių problemų. Ar tai yra klasta? Nematau jokios klastos. Pristatydamas pasiūlymą iš Seimo tribūnos aš tiesiai taip ir pasakiau. Jeigu kai kurie atstovai mano, kad to nereikia, natūralu, kad Seimas apsispręs dėl to balsuodamas, nuomonės gali būti įvairios“, - dėstė V. Gapšys.
Vis dėlto pašnekovas įsitikinęs, kad jo pateiktas pasiūlymas Lietuvai reikalingas. Jis sako, kad šiuo metu tai yra logiškas ir svarbus žingsnis, sukursiantis darbo vietas bei duosiantis pridėtinės vertės šalies ekonomikai.
Pasiteiravus, ar tikrai Lietuvoje turime tiek daug galvijų, kad turėtume ką eksportuoti į užsienio rinkas, pašnekovas atsakė: „Tikrai visų Lietuvoje gyvulių nesu suskaičiavęs ir tai yra amžinas klausimas. Jeigu pamenate dar visai neseniai gyvi galvijai buvo išgabenami į Izraelį. Juos gabendavo lėktuvais iš Šiaulių ir tenai natūralu, kad juos paskersdavo. Paskerdžiant galviją Lietuvoje galima sukurti papildomą pridėtinę naudą. Jeigu išveždavo gyvą, o dabar paskerstume – tai būtų naudingiau Lietuvai. Nesakau, kad reikia išvežti visą mėsą, bet ir dabar dalį jos išveža“, - dėstė V. Gapšys.
Seimo narys tikina manantis, kad jeigu tokia galimybė verslui būtų reglamentuota, galbūt ir galvijų augintojų atsirastų daugiau. „Jie būtų labiau suinteresuoti tai daryti“, - svarstė pašnekovas. V. Gapšio teigimu, Lietuva yra žemės ūkio šalis ir visi puikiai suprantame, kad vis tiek gyvūną reikia paskersti, tai nėra malonus procesas, tačiau kitaip mes mėsos negausime.
Suabejojo, ar taip gyvūnus skersti Lietuvoje neleidžiama ir dabar
Lietuvos mėsinių galvijų ir gerintojų asociacijos pirmininko pavaduotojas Nikolajus Dubnikovas nustebo išgirdęs, kad Seime yra svarstomas toks pasiūlymas. Jo teigimu, Lietuvoje ir šiuo metu, kiek jam žinoma, nėra draudžiama skersti gyvulių jų neapsvaiginus ir vežti į musulmoniškas šalis.
Pasiteiravus, ar Lietuvoje dažnai naudojamas musulmoniškasis skerdimo būdas, vyras tuo suabejojo: „Kiek aš žinau, „halal“ būdas Lietuvoje buvo naudotas jau seniai, nes skerdiena į musulmoniškas šalis... gal kažkada ir buvo keliavusi“.
Pašnekovas taip pat užsiminė, kad, jo žiniomis, ir dabar trys ar keturios skerdyklos Lietuvoje turi specialius įrenginius skersti gyvulius „halal“ būdu.
Savo ruožtu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Jurgita Savickaitė GRYNAS.lt patikslino, kad šiuo metu Lietuvoje skersti maistinius galvijus pagal žydų ir musulmonų tradicijas draudžiama. Tai daryti neleidžiama nuo šių metų pradžios. Iki draudimo įsigaliojo tokia skerdiena iš Lietuvos buvo vežama į Europos Sąjungos valstybes, kur gyvena gausios žydų ir musulmonų bendruomenės.
Išlyga padaryta dėl musulmonų bendruomenių, o ne eksporto
Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje diskutuojant šio draudimo panaikinimą ir prasmingumą, buvo akivaizdu, kad pasisakančių prieš buvo daugiau nei už. Nors V. Gapšys akcentavo tokio leidimo galimą ekonominę naudą, kiti posėdžio dalyviai pasigedo konkrečių skaičių ir jų pagrįstumo.
„Ne vien iš humanistinių sumetimų kankinti gyvūnus yra nehumaniška. Yra mokslo įrodyta, kad gyvūno, patiriančio stresą mėsa prikaupia toksinų ir jos kokybė suprastėja. Dirbdamas Briuselyje gana įdėmiai sekiau šitų reglamentų priėmimą, todėl galiu garantuoti, kad tikrai taip yra. Reglamente atsiradusios išlygos, kurios leidžia taikyti religinį skerdimą, jų idėjinis pamatas yra visiškai ne ekonominis, o politinio korektiškumo. Ir jis taikomas tik toms šalims, kuriose gyvena labai daug musulmonų kaip Belgijoje, ar Prancūzijoje“, - surengtame posėdyje savo nuomonę išdėstė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys.
Lietuvoje, kaip aš supratau iš V. Gapšio kalbos, kol kas nėra niekas aišku – nėra jokio verslo plano: nei kiek įmonių norėtų tai daryti, nei kiek jos yra pasiruošusios, kokie būtų investicijų kaštai į ekstra aukšto lygio skerdyklas, nei koks būtų eksportas. Mes Lietuvoje net praktiškai neauginame deramos kokybės galvijienos, kuri tiktų – mes auginame paprastas meldžiamas karves ir jas paskui valgome“, - teigė žaliųjų partijos atstovas.
Anot jo, įmonėms, kurios ieško naujų rinkų, L.Balsys pasiūlė geriau orientuotis įš aukšto lygio ekologinį ūkį ir galvijų auginimą, o ne galvijų skerdimą nehumaniškomis sąlygomis taikantis prie musulmoniškų tradicijų.
Jeigu Kinijoje išaugs šunienos paklausa, ar irgi norėsime prisidėti?
L. Balsui posėdyje antrino ir kitas Seimo narys Petras Auštrevičius. Jis pabrėžė, kad lietuviams labai svarbu tradicijų tęstinumas ir nusistovėjusi gyvensena.
„Lietuvoje net medį kerta žiemą, kada jis yra apmiręs, turi mažiausiai skysčių. Kitką mes norime daryti su gyvūnais. Neeksperimentuokime, esame nusistovėjusios gyvensenos ir tradicijų valstybė ir jeigu kaime kas nenudurdavo karvės pirmuoju dūriu, jam antrą kartą to neleisdavo daryti. Karvė ar kiaulė, lakstanti kieme su styrančiu peiliu būdavo blogo ūkininko ženklas ir jis daugiau nebegalėdavo kitiems ūkininkams padėti“, - dėstė P. Auštrevičius.
Savo ruožtu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Algimantui Salamakinui pateiktas įstatymo projektas taip pat sukėlė tam tikrų klausimų. Posėdžio metu buvo pabrėžtas V. Gapšio paminėtas darbo vietų sukūrimo klausimas. „Skersti gyvulius religinėms apeigoms leidžiama tik dalyvaujant rabinui (žydų atveju) ir imamui (musulmonų atveju), tai kaipgi būtų sukuriamos naujos darbo vietos?“ - stebėjosi A. Salamakinas.
Ūkininkas: su religija ir tradicijomis nepakovosi
„Su religija ir tradicijomis nepakovosi. Tie dalykai yra gana gilūs, todėl sunku pasakyti... Dar ir dabar kas laiko po vieną, ar kelias kiaulaites skerdžia be apsvaiginimo ir gana sėkmingai jas suvalgo. Bet tai vyksta kažkur privačiame kieme, kur niekas nemato. Kaip ir senovėje net ir vaikus nuvesdavo šalin, jautresnės sielos namiškiai tą dieną išvažiuodavo iš namų, toks procesas vyksta uždaroje erdvėje, kur nesimatytų, kaip vyksta. Paskleidimas per tradicijas ir dar viešai gali supykdyti visuomenę, tada išeina neigiamos emocijos. Negerai, kai kažkas yra kiršijama“, - savo nuomonę išsakė ūkininkas.
Jis pateikė Maskvos pavyzdį. Ten, anot jo, gyvena du milijonai musulmonų, tačiau jiems griežtai neleidžiama statyti savo šventovių, neleidžiama atlikti gyvulių aukojimo apeigų. Nenorima, kad musulmonų bendruomenė pažeistų kitų ten gyvenančių žmonių tradicijas.
„Mano manymu, neturėtume atverti įstatymais tokių dalykų, turėtume išlaikyti santūrumą“, - dėstė pašnekovas.
Pinigai ūkiui yra jo pragyvenimo garantas
Vis dėlto, J. Sidaravičiaus pasiteiravus, ar ekonomine nauda grindžiamas įstatymo pasiūlymas leisti skersti galvijus ir jų skerdieną išvežti į užsienio šalis gali būti pateisinamas dėl piniginių sumetimų, vyras teigė, kad pinigai yra kiekvieno ūkio variklis.
Vyras svarsto, kad jeigu įsigaliotų leidimas skersti galvijus prieš tai jų neapsvaiginus ir Lietuvoje, galbūt būtų numatomos tam specialios teritorijos, kur nematytų pašalinės akys. Tuomet gal toks sprendimas ir nebūtų blogas:
„Jeigu tai pagerintų eksporto rinkas, pirkimas būtų geresnis... Bet dabar galvoju, kad Izraelis, kitos musulmoniškos šalys perka skerdieną šviežią, ne šaldytą. Gal šiais laikais, kai gabenama lėktuvais, tai nesudaro skirtumo 12 ar 24 valandų. Svarbu, kad tai nebūtų daroma viešai, prie musulmonų mečečių, kad neįžeistų praeinančio vaiko, kuris to nesuvokia. Mes, kaip kaimo vaikai, nuo mažens pripratę, kad kiaulė pririšama prie tvoros, paskerdžiama ir tiek. Aišku, pergyveni tą dalyką, bet buvo toks suvokimas, kad tai yra maistui skiriamas gyvulys“, - pasakojo ūkininkas.
Vis dėlto J. Sidaravičius svarsto, kad šiais laikais žmonės tapo dirglesni, labiau slegiami didelio informacijos srauto, todėl nebesugeba atsipalaiduoti: „Nebemokame pailsėti nuo tokių išgyvenimų. Kažkur lėktuvas nukrito, ar autobusas nuvažiavo, vaikas žuvo – pergyvename kaip už savo. Esmė, kad netaptume dar dirglesni, bet pinigai vis tiek yra svarbus dalykas bet kuriam ūkininkui“, - pridūrė avis auginantis Lazdijų rajono gyventojas.