18 kolekcijų per metus vietoje dviejų
Apie tokį produkcijos kaitos šuolį savo reportaže „Oxfam“ atsiliepia taip: „Greitosios mados drabužių užsakovai verčia fabrikus pristatyti gaminius per vis trumpesnį laiką. Dauguma jiems dirbančių siuvimo cechų yra įsikūrę trečiojo pasaulio šalyse ir neturi jokių galimybių tai padaryti kokybiškai, o visas spaudimas atitenka fabriko darbininkams. Jie yra vienintelė grandis, galinti dar šiek tiek paspartinti ir atpiginti produktų gamybą“.
Kinijoje įsikūrusių fabrikų darbuotojai teigia tą patį - spaudimas ir užsakymų kiekiai išaugo nebepakeliamai: „Mes nuolatos dirbame viršvalandžius, be pertraukos siuvame 13 ar 14 valandų iki kol nebepajėgiame pakelti rankų“, - skundžiasi siuvyklų darbininkai.
Tokie gamybos metodai praktiškai garantuoja, kad drabužiai bus pasiūti nekokybiškai, bei atskleidžia mažai kam žinomą žmonių išnaudojimo problemą trečiojo pasaulio šalyse. Neseniai DELFI.lt rašė apie greitosios mados parduotuvėse pirktus gaminus, kuriuose buvo rastos etiketės su užrašais „verčiamas dirbti nepakaliamai ilgai“. Rodos, kad prasidėjo tylus siuvyklose išnaudojamų žmonių protestas, tačiau nei apie darbo sąlygų gerinimą, nei apie kitus produkcijos gamybos pokyčius kol kas niekas nekalba.
Koks kiekis nereikalingų drabužių kasmet nukloja žemę?
Dar viena priežastis keisti drabužius vos po kelių mėnesių - itin sparčiai kintančios mados tendencijos, verčiančios nuolat atnaujinti savo spintos turinį. Deja, planeta būriai fašionistų stipriai kenkia. Vien Jungtinėje Karalystėje 2005 metais į sąvartynus buvo išmesta 1,2 milijono tonų drabužių, o Jungtinėse Amerikos Valstijose šis skaičius siekia net 12,7 milijono drabužių per metus. Negana to, daugybė šių drabužių yra pagaminti iš nenatūralių sintetinių medžiagų, kurios gamtoje yra itin sunkiai arba nesuyra apskritai.
Greitosios mados žala gamtai
Visa tai vainikuoja 2012-aisiais metais Greenpeace atliktas tyrimas, kurio metu dalyje aukštosios mados parduotuvių siūlomų drabužių buvo rasta itin pavojingų cheminių medžiagų, kurios ne tik teršia aplinką, atsidūrusios sąvartynuose nuodiją geriamą vandenį ir maistą, bet ir turi vėžį keliančių bei hormonų veiklą trikdančių savybių, lengvai įsisavinamų per odą.
Rūpintis šiomis problemomis ar ne - kiekvieno asmeninis reikalas, tačiau vertėtų nepamiršti, kad po kiekvieno nepagrįstai pigaus gaminio istorija slepiasi kažkas, mokantis už jį itin brangiai.
Parengta pagal: www.ethicalfashionforum.com; www.dosomething.org; www.inhabitat.com informaciją.