Labiausiai padėjo vyro turimos žinios
I. Lauciuvienė prisimindama darželio įkūrimo pradžią, sakė, kad iš pat pradžių darželis nesivadino ekologiniu, tiesiog buvo deklaruojama, kad orientuosis į buvimą arčiau gamtos.
„Norėjome, kad tame darželyje vaikai jaustųsi kaip namuose. Tik vėliau 2010 metais, skirdami daug dėmesio maistui, grūdinimuisi, mankštoms, judėjimui, pamatėme, kad kažkas dar neveikia, vaikai vis tiek serga – ir sloguoja, ir kosti. Bandėme ieškoti daugiau priežasčių. Tuo metu su vyru daug keliavome, iš užsienio parsivežėme idėjų ir pradėjome domėtis, kokioje aplinkoje gyvename. Namai – stalas, kėdės, čiužiniai, sienos, grindys - visa visuma lemia mūsų sveikatą. Nusprendėme daryti remontą, nes buvo atėjęs laikas – pradėjome nuo sienų, grindų dangų“, - remonto pradžią prisiminė moteris.
„Man buvo sudėtingiau, nes visi pardavėjai vienbalsiai tvirtino, kad neverta dažyti molio dažais, o atėję dažytojai bijojo jais dažyti. Vyras stovėjo, mokė, aiškino, jis jiems buvo autoritetas. Jeigu taip sugalvotų žmogus pats savo namuose daryti prieš penkerius metus turbūt vienbalsiai ir architektai, ir statybininkai, ir darbininkai būtų atkalbėję, nes kitaip daryti yra praktiškiau, paprasčiau“, - aiškino ekologiško darželio įkūrėja.
Jos vyras Linas Laucius antrino žmonai, sakydamas, kad darželis nebuvo statomas naujai, o tiesiog renovuojamas, todėl visos statybinės medžiagos negalėjo būti pakeistos: „Negaliu pasakyti, kad viską mes padarėme iš karto, reikėjo ieškoti, bandyti pačiam daryti. Paprasčiausias pavyzdys: ateini į parduotuvę ir pasakai, kad tau reikia švaraus, ekologiško (gaminio – red. past.) ir atsako, kad neturi. Yra gal tik keletas parduotuvių, kur gali įsigyti paprastų, natūralių dalykų“.
Baldus pasigamino patys
Laucių šeima pasirinko darželio sienas dažyti molio dažais, kaip kiliminę dangą naudoti sizalį (kilimai, gaminami iš subtropinio augalo – agavos, stiebų ir lapų – red. past.). Kilimą reikėjo kažkuo priklijuoti. Ir vėl teko sukti galvą, ką daryti. Ekologiško darželio įkūrėjai rinkosi sintetinius klijus, nes nerado kitų patikimų alternatyvų.
„Buvo minčių gal iš kaulų išvirti, bet nebeturėjome laiko. Kartais būna, kai remontuojiesi ir neturi laiko – užtepi ir pamiršti“, - pripažino L. Laucius.
I. Lauciuvienės teigimu, darant remontą sunku buvo išlikti kantriems. Darydamas remontą paprastai skubi, nori visko kuo greičiau ir dėl to skubėjimo kartais nukenčia iš pirmo žvilgsnio smulkūs, bet iš tikrųjų svarbūs dalykai.
„Spaudžia visi – terminai, bankas, statybininkai – nebeturi laiko galvoti ir ieškoti. Turi būti pasiruošęs tam iš anksto ir turėti viziją. Taip mums buvo ir su baldais – negavome jokio varianto, tai vyras darė pats – alyvavo ir su sidabražolėm ir ąžuolo žievėm tamsino medį “, - šypsodamasi pasakojo „Augueco Dūzginėlio“ savininkė.
Kaip svarsto I. Lauciuvienė, tuo metu, kai darželis vykdė remontą, daug ko trūko, tačiau vėliau Lietuvos rinkoje situacija pamažu ėmė taisytis – atsirado didesnė ekologiškų statybinių medžiagų pasiūla. Be to, ilgainiui ieškant alternatyvų ir domintis gaminių pasiūla susiformuoja reikiamų patikimų žmonių, kurie turi įgūdžių atlikti tokius remonto darbus, ratas.
Mano, kad sąlygas turėtų diktuoti ne gamintojai
Kokiu būdu atsirinkti ekologiškas medžiagas? Ar buvo lengva skaityti jų sudėtį ir suprasti, kas slepiasi po vienu ar kitu terminu? L. Laucius pripažino, kad ne specialistui šioje vietoje pasiklysti iš tiesų lengva. Ir čia pat jis pridūrė, kad ne gamintojai turėtų diktuoti sąlygas, o mokslo žmonės.
„Mokslo žmonės turėtų diktuoti sąlygas, kaip padaryti medžiagą, o dabar yra taip, kad sukuriamas išradimas ir mokslininkas nebegali jo kontroliuoti. Jis gal sukūrė medžiagą, tinkamą kurioje nors gamybos srityje, bet netinkamą plačiam vartotojų ratui. Dabar pasirenkamas lengviausias variantas – paėmiau užtepiau (dažų, klijų ar ko kito – red. past.) ir pamiršau, bet nežinau, ką padariau. […]
Darželio šeimininkai, rinkdamiesi gaminius, prašydavo gamintojų atsiųsti detalius sudėčių aprašymus ir sertifikatus. Ir atidžiai skaitydami ne visuomet likdavo patenkinti sudedamaisiais įvairių medžiagų elementais.
Svarbu ne tik pinigai, bet ir įkvepiantys pavyzdžiai
„Reikia noro ir užsispyrimo – jeigu jau nusprendei, nebesimėtyk“, - pataria L. Laucius ir dar kartą pabrėžia, kad medžiagų naudojimą vienose ar kitose srityje turėtų rekomenduoti mokslo žmonės, ne gamintojai. Jie turėtų pasakyti, kas yra reikalinga, kas ne. Vykdydami remonto darbus darželio savininkai pastebėjo ir kitą neigiamą niuansą: paprašius naudoti ekologiškas medžiagas, visi kratėsi atsakomybės, kad tik nebūtų nukrypta nuo normų, kad tik viskas būtų daroma kuo paprasčiau, taip, kaip daroma visur.
„Dar labai svarbu ir įkvepiantys pavyzdžiai, - vyrui antrino I. Lauciuvienė. - Buvau pas Domantą Surkį (šiaudinių namų specialistą - red. past.) su filmavimo kamera, važiavome filmuoti šiaudinių namų laidai „Tarp miesto ir kaimo“. Visi stebėjosi – kokių dar šiaudinių namų, kokie gi ten bus namai? Kai parsivežėm medžiagą, niekas turbūt nebūtų atspėjęs ir patikėjęs, vien žiūrėdamas vaizdo medžiagą, iš ko tie namai pastatyti. Iš to įkvėpimo grįžau namo ir pasakiau: statykime šiaudinį namą, nors iš tiesų buvome ką tik namą pasistatę. Po to pribrendo remonto metas darželyje“.
Diskusijos metu taip pat iškeltas klausimas, ar ekologiškos medžiagos darželį padaro patrauklesnį klientams, moteris pripažino, kad iš pat pradžių buvo didžiulis nusistatymas, visi klausinėjo ir žiūrėjo įtariai, kas čia ekologiška ir ar tikrai. Tačiau darželio šeimininkams ir tuo metu buvo, ir dabar tebėra svarbu rodyti kryptį, kur link norima eiti.
„Kai mūsų pavadinime atsirado žodelis „eco“ visur lyg burtų lazdele mostelėjus prasidėjo eko banga. Mus visi puolė ir klausė, ar tikrai čia ekologinis, buvo didžiulis nusistatymas. Tačiau mūsų idėja yra ne tai, kad mes išsigryninsime aplinką ir būsim joje, tai yra kryptis – kur mes einame. Norėjome visiems paskelbti žinutę, kad pradėkime nuo namų, kad ir molio dažai gali būti tas pirmas žingsnelis į ekologiją, o kelias dar yra labai ilgas“, - tikino I. Lauciuvienė.
Patarimai, kokias medžiagas rinktis
I. Lauciuvienė, GRYNAS.lt paprašyta skaitytojams patarti, kaip pasirinkti saugias, aplinkai draugiškas statybines medžiagas, mielai sutiko pasidalinti darželio remonto metu įgytomis žiniomis. GRYNAS.lt pateikia moters persiųstus patarimus.
SIENOS
- Renkantis daugumą statybinių medžiagų, reikėtų žinoti, kad kuo inertiškesnės, tuo geresnės. Natūraliausios sienos yra senoviškos, tinkuotos, pagamintos iš mineralinio gipso. Tinkas - iš molio ir kalkių.
DAŽAI
- Renkatis dažus, reikėtų ieškoti turinčių mažai lakių organinių cheminių junginių arba visiškai jų neturinčių. Dažų, kuriuose nebūtų iš naftos pagamintų tirpiklių, pavyzdžiui, etileno glikolio.
- Latekso dažų skystoji dalis - daugiausia vanduo. Aliejinių - naftos distiliavimo produktai bei kiti organiniai tirpikliai. Aliejiniuose dažuose daug lakių organinių cheminių junginių. Ypač pavojingi aerozoliniai dažai. Augalinių aliejų dažai neturi naftos, bet gali turėti daug lakių cheminių junginių, o tirpiklių kvapas gali jaustis kelis mėnesius ar metus. Kalkių pienas ir kalkės leidžia po jomis esančioms medžiagoms kvėpuoti. Kalkių pienas pagamintas iš pieno baltymo kazeino, kalkių ir natūralių žemės pigmentų. Kalkės - iš kalkių bei vandens ir kartais kazeino. Ir kalkės, ir kalkių pienas turi didelį kiekį šarminio turinio, todėl jie yra natūralūs vabzdžių repelentai ir dezinfekantai.
- Jeigu kitaip nenurodyta, dažai turi fungicidų, kurie apsaugo nuo pelesių augimo. Saugiausi dažai, ant kurių pakuotės nurodyta - produktas neturi fungicidų ar biocidų. Išorės dažus geriausia rinktis tuos, kuriuose vietoj fungicido naudojamas cinko oksidas.
- Nerekomenduojama pirkti vadinamųjų žaliųjų dažų, kurie yra pagaminti perdirbant senus dažus. Juose gali būti sunkiųjų metalų. Švinas yra neurotoksiškas ir gali sumažinti intelekto koeficientą, sulėtinti brendimą ir paveikti kognityvinį išsivystymą. Jo galima rasti dažuose (gamintuose iki 1978 m.), dirvoje aplink namus; ten kur seniau buvo daryta apdaila, mediniai pagražinimai; vandenyje - iš švino vamzdžių ar švino lydmetalio; senuose dažytuose žaisluose; senuose telefono kabeliuose. Greičiausiai šviną absorbuoja vaikai nuo 6 iki 24 mėn., o absorbcijos pikas- 18-24 mėn.
GRINDŲ DANGOS
- Kilimai suteikia namams jaukumo, šiltumo, slopina garsą. Tačiau jie gali virsti ir didžiuliu alergenu. Reikėtų ieškoti kilimų, kurių pagrindas būtų taip pat natūralus – iš vilnos, džiuto, tikros natūralios gumos, arklio ašutų, veltinio, klijai – gauti iš gumos medžio, kuris visiškai suyra, netoksiškas. Vietoj klijų geriau naudoti vinis.