Paukščių pernešamos ligos ir išmatos gąsdina verslininkus

Pavasarį sugrįžę paukščiai džiugina ne visus. Įmonės ir gyventojai patiria nemenkus nuostolius dėl paukščių pernešamų ligų ir išmatų. Pasak kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“, sparnuočių keliamos problemos darosi vis aktualesnės.

Produkciją sugraužė iš lizdų atkeliavę kailiavabaliai

Viena iš odos ir kailių gamybos įmonių, skundėsi, kad neseniai teko sunaikinti dalį produkcijos, kurią sugadino kailiavabaliai, kaip vėliau paaiškėjo, atklydę iš pastogėse esančių paukščių lizdų.

„Iš pradžių džiaugėmės aplink langus burkuojančiais balandžiais, net nenutuokėme, kad dėl jų galime patirti tokią žalą. Dabar teko pastatą dengti specialiais tinklais“, – apgailestavo odos ir kailių įmonės vadovė.

Sugadintas turtas ir sveikatai pavojingos ligos

Paprašytas pakomentuoti situaciją, UAB „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas teigia, kad paukščių keliamos problemos tampa vis aktualesnės. Tiek įmonės, tiek gyventojai, kurių balkonuose, pastogėse paukščiai susisuka lizdus, dažnai kenčia nuo kailiavabalių, blusų, plunksnagraužių ar net paukštinių erkučių.

Citata

Paukščių išmatos kenkia pastato konstrukcijoms – išmatose esančios rūgštinės medžiagos sukelia koroziją, plunksnomis, lizdų liekanomis užkemšami lietaus nutekamieji vamzdžiai.

Be to, pasak biologo, tenka girdėti daugybę nusiskundimų ir dėl sugadinto nekilnojamojo turto.

„Paukščių išmatos kenkia pastato konstrukcijoms – išmatose esančios rūgštinės medžiagos sukelia koroziją, plunksnomis, lizdų liekanomis užkemšami lietaus nutekamieji vamzdžiai“, – pasakoja L. Grigaliūnas.

Dar didesnė žala patiriama dėl paukščių platinamų ligų: ornitozės, paukščių tuberkuliozės, salmoneliozės ir kt. Ornitoze užsikrėtę žmonės kenčia nuo sutrikusių kvėpavimo takų. Tuberkuliozė pažeidžia odą ir gleivines, kuriose susidaro mazgeliai. Ekspertas pabrėžia, kad paukščių tuberkuliozės sukėlėjai vystosi paukščių išmatose, kurių neretai gausu viešose vietose.

Žaloti paukščius draudžiama!

L. Grigaliūnas, paklaustas, kaip apsisaugoti nuo paukščių keliamos žalos, perspėja, kad pagal ES Tarybos Direktyvą ir LR Laukinės gyvūnijos įstatymą, visos laukinių paukščių rūšys yra saugomos.

„Veiksmai, sprendžiantys problemas, turi neprieštarauti teisės aktams, vadinasi, griežtai draudžiama ardyti lizdus, statyti spąstus, dėti nuodus, šaudyti paukščius ar kitaip juos žaloti. Žinoma, tam tikrais atvejais aplinkos apsaugos institucijose išduodami leidimai paukščių kontrolei. Tam, kad paukščiai nepatektų į uždaras patalpas, netūptų ant stogų, palangių, atbrailų, dažniausiai naudojami specialūs tinklai, spygliai, spyruoklinės vielos“, – pasakoja biologas.

Ekspertas atkreipia ir gyventojų, lesinančių paukščius dėmesį. Pašnekovas pataria neberti paukščiams maisto gyventojų pamėgtose vietose, ypač vaikų žaidimų aikštelėse ar netoli jų. Be to, biologas rekomenduoja nelaikyti senų nenaudojamų daiktų, baldų balkonuose, kur paukščiams būtų sudaromos palankios sąlygos sukti lizdus.