„Laimingas nuosmukis“ – taip vadinasi Italijoje veikiantis paprastų žmonių, pavargusių nuo neefektyvių valdžios sprendimų ir vakarietiškos vartojimo kultūros, judėjimas.
Susirūpinę, kaip nelaukiant sprendimų “iš viršaus” įveikti problemas, kurios kamuoja ne tik šalį, bet yra aktualios ir visam vakarų pasauliui ir susibūrę į nedideles grupes, žmonės vietos lygmeniu stengiasi paveikti politikus, verslininkus ir bendruomenės gyvenimo būdą.
Šie žmonės savo požiūrį išreiškia ne protestuodami prieš sistemą gatvėse, bet imdamiesi konkrečių veiksmų, stengdamiesi pakeisti savo pačių įpročius, kuriuos daugelį metų formavo į vartojimą ir nuolatinį augimą nukreipta kultūra.
Ekonomikos kritimas gali būti teigiamas reiškinys, o tikėjimas nuolatiniu augimu – pražūtingas, teigia jie.
„Tai, ką išgyvename šiandien, yra viso istorinio periodo krizė. Tai ne finansų, bet perprodukcijos krizė, kuri reiškia, jog pagaminama daugiau nei pajėgiama suvartoti. Negalima ir toliau apsimetinėti, jog gamtos ištekliai begaliniai, o aplinka nėra negrįžtamai niokojama. Jei ir toliau mūsų tikslas bus vis daugiau ir daugiau gaminti ir parduoti, įklimpsime į dar stipresnę ir didesnę krizę, kuri negailestingai kirs mūsų gyvenimo kokybę” – sako žinomas italų visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, judėjimo vadovas Mauricijus Palante.
Paklaustas, ką gi išties reiškia „Laimingas nuosmukis“, kaip ir kodėl nuosmukis gali būti laimingas, M. Palante atsako, jog šis žodžių derinys prieštaringai skamba tik todėl, kad mes įpratę ekonominį nuosmukį tapatinti su BVP sumažėjimu.
„Esame įsitikinę, jog BVP matuoja per metus pagamintų gėrybių ir suteiktų paslaugų kiekį, tačiau iš tiesų tai yra tik piniginis rodiklis, kuris apibrėžia perkamas ir parduodamas paslaugas ir objektus” – aiškina M. Palante.
„Šeima, sode auginanti vaisius ir daržoves bei savo derliaus nemainanti į pinigus, neprisideda prie BVP augimo, priešingai, jį mažina, nes nebeperka šių produktų parduotuvėje. Šeima, valganti savo išaugintas daržoves, maitinasi sveikiau, prisideda prie cheminių medžiagų, naudojamų žemės ūkio paskirties žemėse, mažinimo taip pat, kaip sumažiname į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį, jei statome efektyviai energiją naudojantį namą. Štai, kodėl kalbame, jog nuosmukis yra laimingas“ – sako M.Palante.
Italijoje, visai kaip ir Lietuvoje, daugelis namų pastatyti taip, jog šilumos išsisklaidymas juose yra didžiulis. Per nesandarius langus, stogą, sienas iššvaistyta šiluma yra perkama prekė, kuri skatina BVP augimą, tačiau nėra gėrybė, nes lieka nepanaudota, žaloja aplinką ir palieka mus tuščiomis kišenėmis.
„Būtina paminėti, jog ši krizė taip pat yra energetikos ir ekologijos krizė, nes skatinant nuolatinį augimą beatodairiškai eikvoti gamtos ištekliai, teršta aplinka. Todėl mes sakome, jog iš visų krizių galima išeiti plėtojant pažangias technologijas, padedančias smarkiai sumažinti išteklių švaistymą ir sukurti darbo vietų pasinaudojant sutaupytomis lėšomis, kurios kitu atveju būtų išmestos į orą” – tęsia judėjimo vadovas M. Palante.
Važinėdamas į susitikimus po visą Italiją, jis pastebi, kad žmonės yra itin susidomėję laimingo nuosmukio idėjomis. Didelio dėmesio judėjimo šalininkai sulaukia ir iš gamybinio industrinio sektoriaus. Konkrečius, laimingą nuosmukį skatinančius pasiūlymus jie teikia regioninės valdžios institucijomis, verslo asociacijoms.
„Tačiau valstybės lygmeniu politikos pasaulis kol kas visai nepriima mūsų minčių. Jie nieko nenori girdėti apie tai, jog nereikia skatinti BVP augimo, nes mano, kad tai turės neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, padidės nedarbas. Tačiau geriau įsiklausę į mūsų argumentus įsitikintų, jog toks nuosmukis, kokį siūlome mes, ne tik kad nedidintų nedarbo, bet, priešingai, skatintų užimtumą” – sako M.Palante.
Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie „Laimingo nuosmukio“, ieškodamas būdų, kaip pačiam pasigaminti gėrybių, kaip bendradarbiauti ir plėtoti tarpusavio santykius, pagrįstus ne prekyba, o abipusiu geranoriškumu. Juk negalima išspręsti problemos, ją sukūrusiu mąstymu.