Pavojingiausia, kai būna šiltas oras
Naujuose daugiabučiuose namuose šiukšlių surinkimo vamzdžių nerasime. Tačiau sovietmečiu statytuose daugiaaukščiuose jų nemažėja. Dalis gyventojų nesutinka, kad laiptinėse esančios skylės būtų nepajudinamai užsandarintos. Tokiu atveju šiukšles reikėtų išnešti ir išmesti į kieme stovinčius konteinerius.
Specialistai stebisi tokiu gyventojų užsispyrimu ir ragina žmones kuo greičiau atsisakyti tokių įrenginių, nes jie kelia didelį pavojų sveikatai. Pirmiausia jie atkreipia dėmesį į didelį triukšmą, kuris kyla vamzdžiu nuleidžiant žemyn didelį kiekį atliekų.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė GRYNAS.lt teigė, kad atsisakyti nehigieniškų įrenginių labai paprasta. Juos galima užsandarinti, jei tam pritaria dauguma laiptinės gyventojų.
„Aš pasisakau už tai, kad tie konteineriai būtų lauke, o ne žmonėms po nosimi. Pirma, išnešdami šiukšles daugiau judame. Antra, jei norime, kad vamzdžiai būtų švarūs, visiems reiktų labai kultūringai mesti supakuotas atliekas. Jeigu praplyšta maišelis, išterliojamos ir užteršiamos vamzdžio sienelės. Užteršimas ne visada gali būti nuvalomas. Apskritai valyti reikėtų labai dažnai, ypač kai būna šiltas oras. Maisto atliekos labai greitai genda ir taip atsiranda nemalonus kvapas. Ten, kur maistas, visada yra parazitų ir bakterijų. Norint to išvengti turi būti švaru arba geriau visai atsisakyti tų angų“, - savo poziciją išsakė B. Zdanevičienė.
Dauguma daugiabučius administruojančių įmonių šiukšlių vamzdžio valymą organizuoja kartą per metus.
Išmetant šiukšles namo galima „parsinešti“ ligą
Pasidomėjus, kuo nehigieniški vamzdžiai taip kenkia žmonėms, visuomenės sveikatos specialistė paminėjo neseniai atliktus tyrimus, atskleidusius, kad prisilietus prie šių įrenginių galima užsikrėsti įvairiausiomis ligomis.
Jos teigimu, vienintelė išeitis nenorint užsikrėsti – kruopštus rankų plovimas.
„Jeigu naudojamasi tuo vamzdžiu, apsisaugoti padeda rankų plovimas. Oru užkratas neplinta. Infekcijos plinta per nešvarias rankas. Jei aplinka ir labai purvina, rankų plovimas yra pagrindinė profilaktinė priemonė. Apskritai nėra nieko švariau už vandenį ir muilą“, - patarė B. Zdanevičienė.
Vamzdžiuose užstringa net žmonės
2012-ųjų pabaigoje taip pat Rusijos Čeliabinsko mieste šiukšlių vamzdyje įstrigo 20-metė, nėrusi į mirtinai pavojingą įrenginį tuomet, kai netyčia ten švystelėjo dalį dar geros kosmetikos. Gelbėtojus taip pat iškvietė namo kaimynai. Pranešama, jog iš vamzdžio išvaduota mergina buvo visa išsiterliojusi atliekose, tačiau ketino toliau raustis konteineryje savo kosmetikos. Gelbėtojams vos ne vos pavyko nelaimėlę ištempti iš patalpos, kur stovėjo šiukšlių konteineris.
Nemažiau keistų nutikimų pasitaiko ir Lietuvoje. Vilnietis Lukas pripažino, kad lėbavimu pasižymintys jo kaimynai kartą įsiaudrinę vamzdžiu nuleido katę. Anot jo, nelaimėlė išgyveno, tačiau iš patalpos, kur laikomas atliekų konteineris, ji buvo išleista tik kitą dieną.
Vamzdžiai labai dažnai užsikiša
Pastatus administruojančios įmonės „Vitės valdos“ direktorius Jevgenijus Sakovskis GRYNAS.lt atskleidė pastebintis, kad vis daugiau daugiabučių ryžtasi atsisakyti nehigieniškų atliekų nuleidimo vamzdžių. Ir jis tokį apsisprendimą sveikina, kadangi mano, jog toks atliekų šalinimo būdas nėra teisingas pasirinkimas.
„Mūsų įmonė dirba visoje Lietuvoje ir pastebime aiškią tendenciją – atliekų vamzdžių mažėja. Visuose Klaipėdoje mūsų administruojamuose namuose tokių vamzdžių jau nėra. Visi buvo uždaryti. Atliekų surinkimui buvo skirtos kitos vietos, kur stovi konteineriai“, - atskleidė pašnekovas.
Galbūt kai šiukšlės nešamos į lauke stovinčius konteinerius, daugėja rūšiuojančiųjų? Pašnekovas linkęs manyti, kad toks teiginys teisingas: „Iš savo patirties galiu pasakyti, kad daugiau išrūšiuojama, kai atliekos metamos į lauke stovinčius konteinerius. Kai šiukšles galima išmesti koridoriuje, sunkiau prisiversti rūšiuoti. Tada tai daro tik labai atsakingi žmonės. O jei eini prie buitinių atliekų konteinerių ir šalia stovi rūšiavimo konteineriai, atsiranda stimulas rūšiuoti.“
Galiausiai pašnekovas pripažino, kad dar vienas atliekų vamzdžių minusas – palyginti dažnas jų užsikišimas. Ir dėl to kalti patys gyventojai, kadangi kiša atliekas, su kuriomis atsisveikinti reikia visai kitaip.
„Jei kažkas daro remontą ir išmeta statybines atliekas ar dėžes, susidaro kamštis. Dažniausiai taip nenutinka vien nuo buitinių atliekų“, - teigė J. Sakovskis.