Remontuoja patys
Daugiabučio, esančio Europos prospekte, Kaune, pirmininkė Vida Baronienė GRYNAS.lt pasakojo, kad jų būstas yra devynių aukštų ir jame yra 73 butai. Kadangi namas nėra pirmos jaunystės, jį ne kartą teko remontuoti, tačiau viską gyventojai daro savo lėšomis. Žinoma, kai yra galimybė rašo paraiškas ir savivaldybei, kad gautų bent jau dalinę kompensaciją, bet tikrai nesėdi rankų sudėję laukdami, kad kas nors naujus namo įrengimus patiektų ant lėkštutės.
„Tokius darbus darome savo jėgomis ir savo lėšomis. Renovacijos programoje nedalyvaujame, nes mūsų devynaukštis didelis, daug tuščių erdvių ir nemažai viskas kainuotų, - atvirai kalba pašnekovė. - Mums reiktų šiltinti namą, esame pasidarę projektą, bet kaina yra apie du milijonai (litų, - red. past.), ta kaina mums per didelė. Visokių turime gyventojų – ir pensinio amžiaus, taigi dar laukiame geresnės programos“.
Anot V. Baronienės, kartą teko gauti paramą daugiabučių namų bendrijoms iš savivaldybės, už ją namo gyventojai ir pasikeitė langus. Vis dėlto, parama siekė tik 30 proc., taigi 70 proc. lėšų gyventojai skyrė iš savo santaupų.
Už 1 kvadratinį metrą - 30 centų
Paklausta, kaip pavyksta susitarti 73 butų gyventojams, kad į bendrą gėrį būtina investuoti, moteris teigė, kad pirmiausia, organizuojami susirinkimai. O jeigu į juos neateina daugiau kaip 50 proc. gyventojų, tenka prabėgti pro butus. Vis dėlto, V. Baronienė džiaugiasi, kad dauguma gyventojų suprantingi ir prisideda kiek kas gali.
„Renkame pinigus į kaupimo fondą kas mėnesį – iš tų pinigų viską ir darome. Nuo kvadratinio metro renkame po 30 centų, taigi 50 kv. m. butui tai būtų 15 Lt, 60 kv. m. - 18 Lt. Kaupiam kaupiam ir susikaupia. Jeigu kokį didesnį daiktą perkame, pavyzdžiui, katilą, apsprendžiame, kad rinksime daugiau, žmonės pasirašo ir darome“, - patirtimi dalijosi pašnekovė.
Moteris atvira – daugiabutyje gyvena visokių žmonių – yra tokių, kuriems nieko nereikia, ir yra tokių, kurie nori kažką keisti. Daugumos balsų persvara ir griebiamasi pokyčių.
„Jeigu nieks nieko nenorėtų, būtų kova su vėjo malūnais“, - šypsodamasi patikina V. Baronienė. Ji sako, kad žmonės jau žino, kad nieks be jų neateis ir nepadarys, todėl jų motyvuoti papildomai nebereikia.
Patarimas - turėti bendrą fondą
Iš surinkto bendro pinigų fondo daugiabučio gyventojai gražina ir aplinką – sodina gėles, kuria alpinariumus ir panašiai.
„Patys auginame gėles – kanus, pelargonijas, paskui nešame į rūsius ir vėl išsinešame. O vienmetes žydinčias gėlės nusiperkame, kad pasipuoštume“, - pasakoja V. Baronienė. Moteris kuklinasi paklausta, ar jų daugiabutis yra pavyzdys visam rajonui – sako, kad tokių darbštuolių yra ir daugiau.
Aplink daugiabutį – 60 arų teritorija, taigi yra ką veikti – tenka ir šienauti, ir gėles apravėti, tačiau viską gyventojai draugiškai daro patys.
„Žiūrime į tas įmones, kurios gyvuoja daugiau metų, kad nebūtų susikūrę vos prieš metus, nes juk pinigai nemaži. Duodame užklausas ir pagal atsiųstus atsakymus pasilyginame. Norime turėti kokią nors garantiją, kad nedingtų (įmonė - red. past.) paskui su pinigais“, - kalba daugiabučio namo pirmininkė.
Vyresni kaimynai – aktyvesni
Moteris sako, kad mažesni daugiabučio darbai suplanuojami bendrijos valdybos narių, o jeigu laukia didesni pirkiniai – tuomet sprendžiama gyventojų susirinkimų metu. Taip pat perkant paslaugas ar konkrečius daiktus ieškoma ekonomiškų sprendimų – pavyzdžiui, atliekant smulkesnius darbus ieškoma darbuotojų, kurie dirbtų pagal patentus ir panašiai.
V.Baronienė pastebi, kad kartais jaunimas vyresni žmonės netgi labiau nori pokyčių, nei jaunimas, nes pastarieji neturi laiko, visur skuba.
„Pensininkas ir gėlę išneš, ir į talkas ateis, o jaunimas, žinot kaip, turbūt laiko neturi... Mes esame gal kokių 15 žmonių grupelė apie 50 metų, kuri dar kažko norime, tai ir tvarkomės patys“, - teigė daugiabučio namo bendrijos pirmininkė.
Mano, kad pasisekė su kaimynais
Nemenčinėje Kranto gatvėje įsikūrusio keturių aukštų daugiabučio bendrijos pirmininkė Žana Silickienė GRYNAS.lt pripažino, kad jai tiesiog pasisekė su kaimynais. Daugiabutyje gyvena praktiškai vien jaunos šeimos, kurias sieja bendri interesai, todėl papildomos motyvacijos kažką bendro daryti namo labui niekada netrūko – visi tuo buvo suinteresuoti nuo pat pradžių.
„Visiems rūpi, kokioje aplinkoje gyvena, jokio paskatinimo nereikia. Vienintelis dalykas, ko iš manęs reikia, suburti visus po vienu sparneliu ir užsiimti administracine veikla – surinkti pinigus ir viską tvarkome bendromis jėgomis“, - pasakojo pašnekovė.
Anot jos, iš viso daugiabutyje yra 13 butų, todėl kaimynai vieni kitus pažįsta ir bendrauja draugiškai.
„Renkame įmokas kartą į ketvirtį pastovioms išlaidoms – žolės nupjovimui, laiptinės sutvarkymui. Kiekvieną rudenį ir pavasarį organizuojamės talką – patys išeiname su grėbliais, šiukšlių maišais ir sutvarkome savo kiemą ir aplinką, kad vaizdas pro langus būtų gražesnis. Nemažai visko padarome ir savo rankomis – kai kraustėmės, visi draugiškai talkos metu išlyginome veją, pasėjome žolę, vieni kaimynai atvežė eglučių, kiti jas susodino“, - kalbėjo Ž. Silickienė.
Remontuojant namą pravertė skirtingos specialybės
Kadangi daugiabutis, kuriame gyvena Ž. Silickienė, maždaug aštuonerių metų senumo, kapitalinio remonto atlikti kol kas nereikėjo. Tačiau namo gyventojams jau teko spręsti smulkesnių remonto darbų klausimus.
„Buvo keletas nedidelių remontų – susirinkome, nusprendėme, kad reikia, pasiskaičiavome, pritarėme ir tvarkėmės. Didelių kapitalinių investicijų dar nebuvo, bet teko paremontuoti stogą. Teko apskardinti laiptelius tarp antro ir trečio aukšto“, - vardijo bendrijos pirmininkė.
„Kaimynai yra labai skirtingi, skirtingų profesijų, todėl, kai teko užsiimti apskardinimu ir stogo remontu, konsultavo vienas kaimynas, kuris ir parekomendavo įmonę, kuri mums padėjo tvarkyti. Viską darome draugiškai – bendrom jėgom ir bendrom žiniom“, - pasakojo Ž. Silickienė.
Ji sako mananti, kad darniai veikti labai padeda bendri interesai ir pomėgiai – kaimynai draugauja šeimomis, vaikai kartu žaidžia kieme, todėl surasti bendrus sprendimus kylančioms problemoms nėra sudėtinga.
Moteris teigė negalinti duoti patarimo seno daugiabučio gyventojams, ar verta renovuotis, ar patiems gyventojams tvarkytis iš savo lėšų, nes viskas priklauso nuo konkrečios situacijos. Vis dėlto, pašnekovė teigė mananti, kad kartais didesniems pokyčiams tereikia vieno iniciatyvaus žmogaus, kuris galėtų suburti bendruomenę ir paskatinti veikti.