Mašiną galima plauti tik plovykloje ir savo kieme
Tačiau jei automobilį ruošiatės plauti be cheminių ploviklių, tuomet tai galima daryti ir gamtoje: „Norint naudoti chemiją belieka plovyklos. Mano nuomone, jei nenaudojamos plovimo priemonės, neplaunamas variklis, kai gali nubėgti tepalai, galima plauti nuosavame kieme ir gamtoje, tik ne vandens telkinio apsaugos juostoje. O šampūnų naudoti negalima, nes tai būtų teršalų patekimas į aplinką,“- svarstė I. Valūnas.
Pasidomėjus, ar pavyksta nustatyti atvejus, kad individualių namų kiemuose mašinų plovimui būtų naudojami šampūnai, pašnekovas sakė, kad be kaimynų pagalbos tai padaryti labai sunku.
Todėl jei kyla įtarimų, kodėl kaimyno kiemas įtartinai putoja, apie tai reikia informuoti savivaldybę arba aplinkosaugininkus, kurie, pasak Aplinkos ministerijos atstovo, paima mėginius ir jei informacija pasitvirtina, gali skirti baudą, kuri nėra tokia jau maža. I. Valūnas atskleidė, kad už aplinkos teršimą nuotekomis piliečiams galima skirti baudą nuo 200 iki 1000 Lt, pareigūnams – nuo 600 iki 4000 Lt.
Kilimėliai dulkinami ne miške, o savo kieme
Anot jo, neteisėto remonto ir automobilių plovimo atvejus nustatyti labai sunku, nes „kiekvienoje pamiškėje aplinkosaugininko nėra“. Be visuomenės pagalbos tokių pažeidimų išaiškinimas labai sudėtingas. Kaip tik todėl Aplinkos ministerijos atstovas prašė gyventojų pastebėjus tokio pobūdžio pažeidimus viską nufotografuoti ir nuotraukas perduoti aplinkosaugininkams. Pamačius tokius taršos atvejus galima skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Vilniečiai mašinos negali net nuvalyti
Savivaldybės atstovė atskleidė, kad šiemet už šios tvarkos nesilaikymą išrašyti du baudų protokolai. Anot jos, pažeidėjams už tokio pobūdžio pažeidimus gresia įspėjimas arba bauda iki 2000 Lt. „Jeigu žmogus pamato, kad kieme plaunamas automobilis, gali paskambinti Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams arba užfiksuoti pažeidėją: turi matytis automobilio valstybinis numeris, data, laikas, adresas ir asmens veidas, kad jį pagal nuotrauką ar filmuotą medžiagą galima būtų identifikuoti“, - kaip žmonės gali užfiksuoti pažeidimą, atskleidė S. Trinkūnaitė – Rimkienė.
Pilietiškus žmones išgąsdina biurokratija
Kaune šiais metais nustatyta lygiai tiek pat pažeidimų kaip ir Vilniuje – du. Tokią informaciją pateikęs Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Danas Bortkevičius teigė, kad tokio pobūdžio pažeidimai nėra dažni. Pašnekovas aiškino, kad jo vadovaujamo skyriaus darbuotojai, užfiksavę pažeidėjus, informaciją perduoda seniūnijoms, kurios ir sprendžia, kaip nubausti prasikaltusius vairuotojus.
Visgi, pašnekovo teigimu, gyventojams, pranešusiems apie nelegaliai plaunamą arba remontuojamą automobilį, teks paaukoti nemažai laiko, kol pažeidimas bus išaiškintas. Kaip tik todėl dauguma žmonių, sužinoję apie ilgai trunkantį procesą, atsisako bendradarbiauti su pareigūnais.
„Už remonto metu varvančius tepalus baudžia aplinkosaugininkai. Todėl į tai visada reikia atsižvelgti. O kalbant apie automobilių priežiūrą, tai kiekvienoje degalinėje yra kilimėlių dulkinimo vietos ir ten šį darbą tikrai galima atlikti. Apskritai tokio pažeidimo užfiksuoti neteko. Gyventojų skundų taip pat negauname. Šiaip siūlau naudotis savitarnos plovyklomis, nes iš automobilio ištekėję tepalai gali užteršti aplinką“, - sakė Kauno miesto savivaldybės atstovas.
Mašinos plaunamos ir prie miesto tvenkinių
Mašinas plauti miesto ribose, išskyrus tam skirtas vietas, draudžiama ir Klaipėdoje. Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys sakė, kad šiemet buvo nagrinėjamas vienas tokio pobūdžio skundas. „Už šį pažeidimą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 str. numatytas įspėjimas arba bauda iki 2000 Lt“, - informavo pašnekovas.
Aplinkosaugininkai savo ruožtu teigė, kad palyginti mažai žmonių daro tokius pažeidimus. Pavyzdžiui, Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Jonas Lažauninkas nepastebėjo, kad žmonės masiškai prie ežerų ar upių plautų automobilius.
„Per metus būna vienas kitas toks atvejis. Tai tikrai nėra masinis reiškinys, nors kartais net ir mieste žmonės prie užtvankų sugalvoja nusiplauti automobilius. Daugiau problemų padaro tie, kurie nelegaliai ardo mašinas“, - aiškino aplinkosaugininkas.