„Kartu su paukščių sugrįžtuvėmis paminėta ir Tarptautinė miškų diena, kurią Jungtinių Tautų Organizacija šiais metais skiria švietimo apie miškus temai. Itin džiugu, kad šią dieną į miškininkų rengiamas inkilų kėlimo šventes sugužėjo būriai įvairaus amžiaus moksleivių. Tai graži proga pažinti ir mokytis mylėti miškus bei rūpintis miškų gyventojais“, – sako VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas.
Į inkilų kėlimo šventę „Paukščiai grįžta namo“ miškininkai gyventojus kvietė visoje Lietuvoje. Šventėje itin aktyviai dalyvavo įvairaus amžiaus moksleiviai, kai kurie atsinešė net pačių pagamintus inkilus. Itin gausaus būrio moksleivių, net iš 5 mokyklų, sulaukė Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninio padalinio miškininkai. Inkilų kėlimo renginys pradžiugino ir šio krašto socialinių globos namų gyventojus.
„Vaikai labai sujaudinti ir laimingi, pamatę kaip keliami inkilai, sužinoję, kokie paukštukai juose apsigyvens. Moksleiviams tokie pažintiniai susitikimai su miškininkais įdomūs ir reikalingi, o kur dar geras ūpas smagiai praleidus laiką gamtoje“, – emocijomis dalijosi Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninio padalinio vadovė Božena Golubovska.
Daug naujų namų grįžtantiems paukščiams atsirado ir pajūrio miškuose – Kretingos regioninis padalinys inkilų kėlimo renginius organizavo net penkiose girininkijose – nuo Nidos iki Lenkimų Skuodo rajone. Ne veltui Šilutės kraštas vadinamas paukščių rojumi – čia Valstybinių miškų urėdijos miškininkai inkilams kelti irgi sulaukė gausaus būrio talkininkų iš mokyklų.
Per vieną dieną Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai kartu su moksleiviais ir vietinėmis bendruomenėmis valstybiniuose miškuose iškėlė apie 2000 inkilų. Įprastai miškininkai inkilus kelia visą pavasarį – iš viso jų iškeliama apie 4000 vienetų.
Kovo 21 d. miškuose daugiausia inkilų buvo iškelta smulkiems vabzdžialesiams paukščiams – mėlynosioms ir kuoduotosioms zylėms, margasparnėms musinukėms, paprastosioms raudonuodegėms. Šių rūšių paukščių gausi populiacija itin svarbi miškų gerovei, kadangi paukščiai efektyviai saugo medžius nuo vabzdžių-kenkėjų ir jų lervų.
„Kuo daugiau sanitarinio darbo atliks paukščiai, tuo sveikesni augs medžiai ir mažiau reikės biologinių ar cheminių apsaugos priemonių“, – teigia VĮ Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio Paežerio girininkijos girininkas Rimantas Juozaitis.
Girininkas pasakoja, kad į renginį susirinkę vaikai daug sužinojo apie paukščių gyvenimo, maitinimosi, perėjimo ypatumus ir apie tai, kaip kelti inkilus, kad jie paukščiams būtų patrauklūs ir saugūs.
„Inkilus medyje reikia tvirtinti arba kabinti taip, kad prie jų paukščiai galėtų laisvai priskristi ir kad inkilo priekinės sienelės neliestų šakų, kitaip per jas į inkilą bus lengva įsibrauti paukščių priešams”, – patirtimi dalijasi girininkas R. Juozaitis.
Paežerio girininkas pasakoja, kad paukščiams svarbu ir tai, kaip inkilas yra pakreiptas. Jei inkilas yra „atsilošęs“, į jį privilioti paukštį sunku - iš tokio inkilo paukščiui nepatogu išlipti. Todėl paukščiai mieliau renkasi inkilus, kurie yra šiek tiek pasvirę į priekį.
Svarbus ir aukštis, kuriame kabinami inkilai. Pavyzdžiui, miškuose zylėms inkilai keliami 4-8 metrų aukštyje, atžalynuose – nuo 2 metrų aukščio. Dauguma paukščių nemėgsta tos pačios rūšies sparnuočių kaimynystės. Todėl to paties tipo inkilai greta nekeliami. Smulkiems paukščiams inkilai keliami kas 30-50 metrų.
Daugelis paukščių inkilų nevalo – kasmet krauna naują lizdą ant senojo. Todėl inkilus reikia išvalyti. Šį darbą atlieka Valstybinių miškų urėdijos miškininkai - kasmet jie išvalo tūkstančius inkilų.
Dėžutės formos arba uoksiniai, pagaminti iš medžio kamieno, inkilai vabdžialesiams paukščiams yra patys populiariausi, jų iškabinama daugiausiai. Be jų, miškininkai gamina ir kelia inkilus retoms paukščių rūšims – kukučiams, žalvarniams, pelėdoms ir net žinduoliams – miegapelėms, šikšnosparniams. Stambiems paukščiams – jūriniams ereliams, juodiesiems gandrams – medžiuose keliami dirbtiniai lizdai.
„Miškininkus aš pavadinčiau tikrais gamtos vaikais. Kiekvienas jų puikiai išmano miško gyvenimą, kuris kitam žmogui atrodo net nepastebimas. Galime džiaugtis, kad Lietuvoje yra būrys puikių specialistų, nuoširdžiai besirūpinančių mišku ir kuriančių atsakingos, tvarios miškininkystės tradicijas“, – sako valstybinių miškų urėdijos direktorius M. Pulkauninkas.
Valstybinių miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą ir yra svarbi šalies miškų ūkio sektoriaus plėtros dalyvė. Įmonė rūpinasi šalies miškingumu, diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir išteklių naudojimo technologijas, prižiūri valstybiniuose ir privačiuose miškuose esančius kelius ir saugo miškus nuo gaisrų.