Šuliniai užsiteršia dėl to, kad jie dažniausiai kasami ten, kur ir gyvenama, be to, kasama nepakankamai giliai. Šuliniai ypač užsiteršia pavasarį, pagausėjus polaidžio vandenų, o užterštumo nitratais pats žmogus negali pastebėti – toks vanduo neturi jokio specifinio skonio ar kvapo.
Nitratai labai pavojingi nėščiosioms, naujagimiams, pirmųjų mėnesių kūdikiams, taip pat vaikams, sergantiems infekcinėmis ligomis. Dažnai pamirštama, kad nitratai kenksmingi ir suaugusiems, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų ligomis, anemijomis. Prie padidinto jautrumo grupių priskiriami ir senyvo amžiaus žmonės.
„DAROM 2015 nacionalinės kasmetinės akcijos metu išliks šiukšlių bei atliekų rinkimas miesto viešosiose vietose bei erdvėse, pamiškėse, tačiau prioritetas bus skiriamas vandens telkinių užterštumui mažinti bei visuomenės, o ypač vietinių bendruomenių informavimui apie vandens telkinių taršos pasekmes bei užterštumo kontrolės priemonių svarbą vadovaujantis baseininio valdymo principu“ – teigia organizacijos DAROM/VšĮ „Mes Darom“ vadovė Roberta Ažukaitė.
Pagrindinės problemos, susijusios su vandenų tarša Europoje, yra šios: naftos išsiliejimai, žmonių butinės nuotekos, o skurdžiose pasaulio šalyse – vandens trūkumas. Pastarasis veiksnys yra didelė problema, tačiau galima džiaugtis, kad Lietuvai ji nėra aktuali, mat mūsų šalies giluminio vandens – „Lietuvos aukso“ atsargos yra gausios. Tačiau tai dar nereiškia, kad Lietuvoje esantys vandens telkiniai nesusiduria su taršos problemomis. Pagrindiniai šių dienų vandenų taršos šaltiniai yra žemės ūkis (pasklidoji tarša, kurios didžiąją dalį sudaro dėl žemės ūkio veiklos susidarančios taršos apkrovos, bei praeities taršos poveikis), ežerus nuodija ne tik ūkininkai, tręšdami laukus, ar pramonės objektai, veikiantys šalia vandens telkinių, bet ir kiekvienas naudodamas indų ploviklius, skalbiklius bei kitas švaros priemones.
Kita problema, vis dar nepaliekanti Lietuvos kaimelių, – lauko tualetai. Tarnybų duomenimis, Lietuvoje apie 800 tūkst. gyventojų naudojasi lauko tualetais, išgriebimo duobėmis ar septikais. Nuotekų valymo įrenginiai, kurie atitinka aplinkosaugos standartus, yra įrengti tik nedidelėje privačių namų valdų dalyje.
„DAROM 2015 nacionalinės akcijos tikslai yra informuoti visuomenę apie įvairių vandens telkinių buferinių zonų paskirtį bei užterštų vandens telkinių bei jų pakrančių daromą žalą vandens kokybei bei skleisti visuomenėje bazines žinutes skirtas informuoti vartotoją apie giluminio vandens – “Lietuvos aukso” svarbą valstybei bei kiekvienam jos gyventojui. Tokių žinučių pagalba bus siekiama, kad gyventojai kuo mažiau pirktų vandens plastikinėje pakuotėje. Esminė fasuoto vandens kokybės žinia yra ta, kad fasuotas vanduo yra gaminamas ir ilgą laiką stovi butelyje, kas labai pablogina vandens kokybę. Vanduo prieš išpilstant į butelius yra minkštinamas, pašalinant kalcio bei magnio druskas, galbūt pridedama kitų mineralų. Pavieniai mokslininkai apie tai, kad plastikinė tara į joje laikomus skysčius išskiria cheminį junginį bisfenolį A, kuris trikdo gyvūnų reprodukcinės sistemos raidą ir yra siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis bei krūties vėžio atsiradimu, kalba jau gerą dešimtmetį“, - teigia DAROM organizacijos vienas iš aplinkosaugos ekspertų Rimantas Šerkšnas.
Jis pridėjo, jog žinotina, kad vanduo yra naudingas sveikatai – su juo žmogus gauna net pusę reikiamos mineralinių medžiagų paros normos. Statistika rodo, kad vartojančių kietą vandenį žmonių mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 25 proc. mažesnis. Normaliai vandenyje yra daugiau ar mažiau mineralinių junginių - kalcio, magnio, natrio, geležies ir kitų druskų. Mineralinės medžiagos teikia vandeniui savotiškai malonų skonį, tačiau per didelis mineralinių medžiagų kiekis vandenį daro neskanų ir netinkamą gerti. Vandens mineralizacijai mažėjant jo skonis blogėja. Vanduo be druskų (distiliuotas) yra netgi kenksmingas.
Vanduo yra bene mažiausiai ištyrinėtas maisto produktas, bet tai nereiškia, kad jis nėra mums svarbus. Branginkime Lietuvos auksą – vandenį.
Šių metų akcija bus siekiama bendram tikslui sujungti savanorius, moksleivius, valstybinių institucijų atstovus, aplinkosaugininkus, žvejus, narus, ekspertus bei nevyriausybines organizacijas ir visus neabejingus gamtai kurioje gyvename.
DAROM arba Let's do it World – tarptautinė aplinkosaugos organizacija, kuri vienija daugiau nei 100 pasaulio valstybių. DAROM akcija - vienas didžiausių renginių Lietuvoje, kuris atkreipia dėmesį ne tik į aplinkosaugos problemas Lietuvoje ir visame pasaulyje, bet skatina savanorystės ir pilietiškumo jausmą. Organizacija bei judėjimas šiandiena apima didžiausią savanorių tinklą visoje Lietuvoje, per 7 Darom veiklos metus, į jos veiklą įsitraukė daugiau kaip 850 000 Lietuvos gyventojų.
Šių metų DAROM akcija visoje Lietuvoje vyks balandžio 25 d. Daugiau informacijos galite rasti: www.mesdarom.lt