Pigiausias būdas keliauti iš miesto į miestą siutina verslininkus: tai nelegalu!

Socialiniuose tinkluose knibždėte knibžda skelbimų su pasiūlymais pavežėti. Važiuojantys iš vieno miesto į kitą, renka keleivius, susiutaria dėl abiems pusėms priimtinų kainų ir sėkmingai keliauja pigiau nei bet kokiu kitu tarpmiestiniu transportu. Tie, kurie veža, sako, kad „varinėti“ tuščią automobilį nėra prasmės, o „susimetus“ degalams išlošia visi. Besinaudojantys šia paslauga vardija jos privalumus, o štai iš keleivių vežimo uždirbantys verslininkai – taksi įmonės, autobusai ir traukiniai – grūmoja: tokia pavežėjimo paslauga dažnai prisidengia nelegalūs vežėjai, o tai yra ne tik nesąžininga, bet ir nelegalu? Ar tikrai? Tai aiškinosi GRYNAS.lt žurnalistai.

Sutaupo dvigubai

Iš Raseinių kilęs Gražvydas sako pradėjęs naudotis vairuotojų siūloma pavėžėjimo paslauga visai neseniai, tačiau ja yra labai patenkintas – ne tik dvigubai sutaupo, bet ir yra karališkai privežamas kone iki durų.

„Mano gimtinė - Raseiniai, ten gyvena mano tėvai, todėl kartą per mėnesį atvažiuoju iš Vilniaus jų aplankyti. Ne visada noriu važiuoti savo automobiliu, todėl pasinaudodamas „Facebook“ grupe „Raseiniškiai Vilniuje“ susirandu vairuotoją, kuris mane paima kartu. Pasirinkimas labai didelis. Kiekvieną savaitgalį savo paslaugas pasiūlo maždaug 15 žmonių - tiek merginos, tiek vaikinai. Labai patogu, kad (vairuotojai, - red. past.) gali paimti ir pristatyti iš bet kokios į bet kokią vietą. Pasakai adresą ir atvažiuoja. O, tarkim, važiuojant autobusu, tektų važiuoti į stotį ir pan. Kainuotų dar ir ši kelionė. Be to, yra dar vienas patogus dalykas - kelionė lengvuoju automobiliu būna žymiai trumpesnė“, - privalumus vardijo pašnekovas.

R. Bieliauskas

Jie gauna tuos pačius pinigus už tą pačią veiklą, tik jiems nereikia draudimo. Bet tuo pačiu ir keleiviai nebėra apdrausti nuo įvykių ir visų kitų dalykų.

Anot jo, kelionė iš Vilniaus į Raseinius automobiliu užtrunka beveik dvi valandas, o keliaujant autobusu (ypač dėl tiesioginių maršrutų stokos) kartais gali užsitęsti net iki keturių.

Įsiprašius pas vairuotoją į automobilį kelionė kainuoja 20 litų, o pasirinkus autobusą – 40 Lt. Tiesa, vaikinas pažymi, kad kol buvo studentas ir turėjo galimybę mėgautis 50-ies procentų nuolaidą tarpmiestiniams autobusų bilietams, rinkdavosi autobusą, nes tuomet tekdavo mokėti tuos pačius 20 litų. Tačiau baigęs mokslus jis nenori daug pinigų išleisti kelionėms.

„Turiu kelis vairuotojus, kuriais tikrai pasitikiu ir visuomet stengiuosi su jais važiuoti. Kartais važiuoju ir savo automobiliu, bet tada į kompaniją nieko neimu - nenoriu papildomo vargo. Važiuojame dviese su drauge“, - pasakoja Gražvydas ir patikina, kad pasirinkus kelionę svetimu automobiliu nebūna ankšta ar nepatogu – beveik nėra skirtumo, lyginant su nuosavu automobiliu.

Jis sako, kad dauguma vairuotojų, su kuriais keliauja, yra studentai, kuriems pavežėjimo paslauga tikrai nėra jų verslas, o tiesiog būdas sumažinti išlaidas degalams, na, gal dar ir uždirbti vieną kitą litą. Vaikinas nemano, kad tokia veikla jiems krautų didesnį pelną.

Vairuotojas: aš iš to visiškai neuždirbu

Dvejus metus pakeleivius į automobilį priimantis Dominykas prisipažįsta tai darantis iš praktinių sumetimų – keliauti vienam nėra pigu, o paėmus kelis žmones išlaidos atsiperka. Tačiau vyras prisipažįsta papildomų pajamų neuždirbantis, nes įvertina ne tik nuvažiuotus kilometrus, bet ir automobilio eksploatacines sąnaudas – tepalus, remontą ir pan. Už kelionę iš Vilniaus į Klaipėdą vyras prašo po 30 litų ir dažniausiai paima tris pakeleivius.

M. Žiemgulis

Vilniaus AVMI nori atkreipti dėmesį, kad jei asmuo kartais, pvz. vykdamas į darbą ar kitais reikalais, savo automobiliu pakeliui pasiima ir keletą keleivių, kurie bendrai susimoka už kurą, tuomet nelaikoma, kad gyventojas gavo pajamų, nuo kurių reikia mokėti mokesčius.

„Pasiskaičiuoju, kad išeičiau „ant nulio“. Aš iš to visiškai neuždirbu“, - patikino pašnekovas. Anot jo, mokestį už kelionę jis ima ir tada, kai veža draugus. Lygiai taip pat ir draugai paveždami paprašo susimokėti.

„Veždamas pakeleivius, susipažįsti su naujais žmonėmis, kitąkart jie tau skambina ir tuos pačius jau dažnai veži“, - pasakojo Dominykas. Anot jo, dažniausiai pakeleiviai praneša norintys vykti kartu per „Facebook“ platformą.

Kokie žmonės nori kartu keliauti? Vyras pasakoja, kad dažniausiai tai studentai, vykstantys namo pas tėvus į Klaipėdą ir paskui važiuojantys atgal į Vilnių. Taip pat yra tekę vežti žmones su šunimis, o keliautojų su vaikais vežti dar neteko. Tiesa, pašnekovas mena, kad kartą su juo yra keliavusi ir 70-metė močiutė.

„Būna žmonės nori ir siuntinius, kad nuvežčiau. Pora kartų skambino prašydami nuvežti gyvą siuntinį – kartą triušį, kitąkart šuniuką. Bet sakiau, kad nevežu“, - juokėsi Dominykas.

Paklaustas, ar niekada nėra tekę vežant pakeleivius padaryti avarijos, Dominykas purtė galvą: „Aš visada imu pinigus tik nuvežęs žmones į vietą, niekada neimu žmonių viduryje kelio. Kiti būna iškart paima pinigus, užsipila kuro ir važiuoja. Aš taip nedarau, nes o jeigu sugesi kelyje... Paimu žmones sutartoje vietoje, o nuvežu iki durų“, - sau taikomas taisykles vardino vairuotojas.

Konkurentais nelaiko

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Vidmantas Gudas, paklaustas, ar pavežėjimo paslaugą teikiančius vairuotojus  jo atstovaujama įmonė laiko konkurentais, nugriebiančiais dalį klientų, teigė, kad tokių žmonių būta tiek anksčiau, tiek ir dabar, tačiau jie nesudaro reikšmingo skaičiaus, kad geležinkeliečiai dėl jų jaudintųsi.

Raseiniškis Gražvydas

Pasirinkimas labai didelis. Kiekvieną savaitgalį savo paslaugas pasiūlo maždaug 15 žmonių - tiek merginos, tiek ir vaikinai. Labai patogu, kad gali paimti ir pristatyti iš bet kokios ir į bet kokią vietą.

„Žmonių, kurie susimeta benzinui ir keliauja automobiliu buvo ir anksčiau. Vis dėlto, tokių keliautojų kiekis niekada nebuvo ir šiuo metu nėra toks, kad galima būtų įžvelgti kokius nors didesnius pokyčius keleivių vežimo statistikoje. Kasmet pervežame beveik 5 mln. keleivių. Geležinkelių transportas daugiausiai yra orientuotas į nuolat ir reguliariai keliaujančius asmenis - vykstančius į darbą, mokslus ar panašiai“, - sakė V. Gudas. Anot jo, kaip vieną iš traukinių pranašumų galima būtų įvardinti saugumą. Per visą nepriklausomybės laikotarpį, kaip mini „Lietuvos geležinkelių“ atstovas, nėra žuvęs ar sužeistas nei vienas keleivis. 

„Reguliarumas, saugumas, patogumas ir greitis - tai pagrindiniai kelionių traukiniais privalumai. Traukinys yra bene greičiausia transporto priemonė, jei reikia nuvykti iš Vilniaus į Kauną (ar iš Kauno į Vilnių). Sutrumpinome ir kelionių tarp Vilniaus ir Klaipėdos laiką“, - sakė V. Gudas.

Jei pasirinktumėte kelionę traukiniu iš Vilniaus į Kauną, ekspress bilietas kainuotų 22 litus, o kelionė truktų kiek daugiau nei valandą. Paprastu traukiniu kelionė truktų valandą ir 40 minučių ir kainuotų 16 litų. Kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą kainuoja beveik 50 litų ir ekspress traukiniu truktų tris valandas ir 40 minučių.

Piktinasi, kad nemoka mokesčių

Vilniaus taksi vežėjų asociacijos „Sosveta“ prezidentas Romualdas Bieliauskas susidariusią situaciją vertino kritiškai – jeigu privatūs asmenys veža keleivius, jie atlieka taksi paslaugą ir turi mokėti mokesčius. Tačiau jis pabrėžė nesantis prieš pavežančius vairuotojus, o tik prieš tuos, kurie prisidengia tokia paslauga ir veiklą vykdo nelegaliai.

„Keleivių vežimas turi turėti tam tikrus principus. Turi būti apdrausti keleiviai, transporto priemonė turi turėti numerius ir visa kita. Pavežėjimas yra tas pats taksi, nes taksi yra keleivių vežimas lengvaisiais automobiliais“, - aiškino R. Bieliauskas. Jo teigimu, tokie žmonės nėra nei konkurentai verslo subjektams, nei gali būti apskritai vadinami vežėjais, nes jie nemoka mokesčių, gali vairuoti bet kokį automobilį ir turėti skirtingą vairavimo profesionalumo lygį.

„Jie gauna tuos pačius pinigus už tą pačią veiklą, tik jiems nereikia draudimo. Bet tuo pačiu ir keleiviai nebėra apdrausti nuo įvykių ir visų kitų dalykų“, - perspėjo R. Bieliauskas.

V. Gudas

Per visą nepriklausomybės laikotarpį nėra žuvęs ar sužeistas nei vienas keleivis.

„Sosveta“ prezidentas pabrėžia, kad taksi veiklai būtinos permainos, kurios padėtų pritraukti daugiau klientų: „Šiai dienai taksi veikla yra pasenusi 50 metų. Reikia naujų technologijų, naujo požiūrio, visuomenės ir įstatymų liberalizavimo“, - sakė pašnekovas. Jo teigimu, šiuo metu keleivių vežime vyrauja betvarkė ir reikia pokyčių visos Lietuvos mastu.

„Siūlome supaprastinti taksi veiklą, kad būtų paprasčiau dirbti – išsiėmei leidimą, apsiklijavai numerius, apsidraudei specialiu taksi draudimu, nusipirkai vinjetę ir pan.“, - sakė R. Bieliauskas.

Paaiškino, kada mokėti mokesčius privalo, o kada ne

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorius Marius Žemgulis GRYNAS.lt teigė, kad didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas neteisėtai vykdomai vežėjų veiklai Vilniaus mieste (vietiniams maršrutams), kai pavadinus paslaugą „automobilio nuoma su vairuotoju“ teikiamos keleivių vežimo taksi paslaugos.

Teikiant šias paslaugas nesilaikoma taksi veiklai nustatytų reikalavimų – neturima leidimų, neįrengiamas taksometras, nefiksuojamos gaunamos pajamos, nesilaikoma kitų taksi taisyklių reikalavimų. Pagal įstatymus, yra draudžiama rinkti ir vežti užsakomaisiais reisais ne iš anksto sudarytas ir neturinčias bendro kelionės tikslo keleivių grupes, taip pat rinkti ir vežti šiais reisais keleivius iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. 

„Vilniaus AVMI nori atkreipti dėmesį, kad jei asmuo kartais, pvz. vykdamas į darbą ar kitais reikalais, savo automobiliu pakeliui pasiima ir keletą keleivių, kurie bendrai susimoka už kurą, tuomet nelaikoma, kad gyventojas gavo pajamų, nuo kurių reikia mokėti mokesčius“, - paaiškino M. Žiemgulis.

M. Žiemgulis

Jei asmuo kartais, pvz. vykdamas į darbą ar kitais reikalais, savo automobiliu pakeliui pasiima ir keletą keleivių, kurie bendrai susimoka už kurą, tuomet nelaikoma, kad gyventojas gavo pajamų, nuo kurių reikia mokėti mokesčius.

VMI teigimu, dažniau pasitaiko atvejų, kad stotyse ir pagal skelbimus internete skelbiamais maršrutais vežama nelegaliai autobusais. Paprastai šie nelegalūs vežėjai surenka pavienius keleivius vykti į kitus Lietuvos ir užsienio miestus. Kiekvienas keleivis susimoka už save, tačiau joks pinigų mokėjimo dokumentas neišduodamas. Už tokios veiklos vykdymą neturint komercinės licencijos galima užsitraukti baudą nuo 3000 Lt iki 10 000 Lt.

GRYNAS.lt primena, kad DELFI jau yra rašęs apie situaciją Vokietijoje, kurioje pagal įstatymus vairuotojams, neturintiems komercinės licenzijos,  leidžiama vežti keleivius tik tuo atveju, jei vairuotojas neima didesnio užmokesčio, negu eksploatacinės kelionės išlaidos.

Šioje šalyje veikia programėlė „Uber“, kuri savarankiškai dirbantiems vairuotojams padeda susisiekti su išmaniuosius telefonus turinčiais keleiviais. Vietos taksi dispečerių asociacija padavė kompaniją į teismą, kaltindama ją kainų numušimu, teismas laikinai uždraudė programai veikti, tačiau jos atstovai teigia, kad programėlė funkcionuos ir toliau.

Socialiniuose tinkluose pavežėjimų kainos skiriasi priklausomai nuo atstumų. Pavyzdžiui, iš Vilniaus į Kauną dažniausiai siūloma nuvežti už 10 litų, iki Raseinių - už 20 Lt, Klaipėdos - 30 Lt. Jeigu norėsite važiuoti iš sostinės iki Panevėžio - tai kainuos apie 15 Lt, iš Kauno į Tauragę - taip pat 15 litų. Vykstantiems maršrutu Kaunas - Klaipėda teks mokėti apie 20 Lt.