Kauno Aleksoto turguje parduodamas šuniuką, už kurį prašė 150 eurų, Viktoru prisistatęs pardavėjas pirkėjui neleido suabejoti šuns kilme, pranešime spaudai informuoja Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija.
Nors kilmės dokumentų šuniukas neturėjo, o gyvūno motinos kartu nebuvo, pardavėjas pateikė abiejų šuns tėvų veislę patvirtinančių dokumentų kopijas ir teigė, kad šuniukas – būtent šių tėvų palikuonis.
„Šuniuko tėvai – „dokumentiniai”, o aš nedarau popierių, nes neapsimoka. Niekam nereikalingi tie popieriai”, - tradicinę šunų daugintojų frazę dėstė pardavėjas.
Nuderėjęs kainą iki 100 eurų, pirkėjas įsigijo augintinį.
Tačiau po poros mėnesių, šuniukui augant, ėmė aiškėti, kad šuo – mišrūnas.
Sunerimęs pirkėjas kreipėsi į Lietuvos kinologų mėgėjų sąjungą (LKMS) prašydamas įvertinti šuns atitikimą pardavėjo nurodytai veislei.
LKMS įvertino šuns eksterjerą ir padarė išvadą – šuo neatitinka ilgaplaukio rusų žaisliuko veislės standarto reikalavimų ir negali būti priskirtas prie šios veislės atstovų.
LKMS pirmininkė, Tarptautinės kategorijos visų šunų veislių ekspertė Kornelija Butrimova teigė, kad tokie atvejai, kai šunų pirkėjai apgaunami, yra gana dažni, tačiau apsisaugoti yra paprasta.
„Jei pardavėjas tvirtina, kad šuo – veislinis, vienintelis būdas tai įrodyti – kinologijos draugijos išduotas kilmės dokumentas, patvirtinantis, kad šuns tėvai, seneliai ir proseneliai yra nurodomos veislės atstovai, o šuniukas yra būtent jų palikuonis”, – sakė ji.
K.Butrimovos teigimu, netiesa, kad dokumentų išrašymas labai padidina šuniuko kainą. „Išsiimti vieno šuniuko dokumentus kainuoja nuo dešimties eurų. Kai kuriais atvejais kaina gali siekti šiek tiek virš 20 eurų”, – skaičiavo teisėja.
LKMS pirmininkė siūlo tais atvejais, kai pardavėjas negali dokumentais įrodyti šuniuko kilmės, nepirkti iš jo.
„Jei pardavėjas negali įrodyti šuns veislės ir meluoja šiuo klausimu, kokiais dar klausimais jis meluos pirkėjui, nesunku įsivaizduoti. Šuniuko sveikatos klausimai, atliktos veterinarinės procedūros, jo gyvenimo sąlygos – meluojama gali būti visur. Šuo gyvena daug metų, o problemos pasimatys tada, kai pardavėjo ir pėdos bus ataušusios. Tad ar verta pirkti iš pasitikėjimo nekeliančio žmogaus?” – klausė ji.
„Jei pirkėjui nesvarbu, kad šuo neturi kilmės liudijimo, geriau draugo paieškoti prieglaudoje, kur yra daugybė dokumentų neturinčių šuniukų, ieškančių namų”, – patarė K. Butrimova.
Be apgauto pirkėjo įsigyto šuns, turguje prekiavęs pardavėjas turėjo dar kelis neva tos pačios veislės šuniukus bei vieną rusų trumpaplaukio žaisliuko veislės šuniuką iš neva kitos vados. Viktoras taip pat tvirtino veisiantis ir katinus. „Iš manęs daug kas perka rusų mėlynus”, - pirkėjui gyrėsi jis.
Šuniukas buvo įsigytas Lietuvoje atliekant tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti schemas, kaip klastojant šuniukų dokumentus iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę yra gabenami pardavimui skirti neva veisliniai šuniukai. Slaptą tyrimą Lietuvoje atliko Jungtinės Karalystės gyvūnų teisių gynėjai.
Pirkėją apgavusio pardavėjo duomenis tyrėjai perdavė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.