Islandija pažymėjo savo pirmąjį ledyno praradimą dėl klimato pokyčių. Mokslininkai perspėjo, kad šimtus kitų ledynų subarkties klimato juostoje gali ištikti toks pats likimas.
Pasauliui vis dar kalbant apie visų laikų šilčiausią liepos mėnesį, ant pilkos uolos tuščioje vietovėje Vakarų Islandijoje, kurią kadaise dengė Okjökull ledynas, buvo prikalta bronzinė lentelė, skirta pažymėti pirmąjį visišką ledyno ištirpimą.
Į ceremoniją kalnuose žengė apie 100 žmonių, įskaitant Islandijos ministrę pirmininkę Katrín Jakobsdóttir, buvusią JT žmogaus teisių komisijos narę Mary Robinson ir vietinius tyrėjus bei jų kolegas iš Jungtinių Valstijų, pradėjusių minėjimo projektą.
„Tikiuosi, kad ši ceremonija įkvėps ne tik mus, čia, Islandijoje, bet ir visą pasaulį, nes tai, ką mes matome čia, yra tik vienas klimato krizės veidas“, – sakė Katrín.
Ant minėtos bronzinės lentos iškaltas užrašas „Laiškas ateičiai“, ji skirta informuoti apie ledynų tirpsmą ir klimato pokyčių padarinius.
Manoma, kad per ateinančius 200 metų visi mūsų ledynai eis tuo pačiu keliu. „Šis paminklas skirtas pripažinti, kad mes žinome, kas vyksta ir ką reikia padaryti. Tik tu žinai, ar mes tai padarėme “, – rašoma lentelėje.
Jis taip pat paženklintas „415 ppm CO2“, taip nurodant rekordinį anglies dioksido lygį, išmatuotą atmosferoje, praėjusių metų gegužę.
Berlyno universiteto aerodinamikos profesorius Julienas Weissas, kuris dalyvavo ceremonijoje su savo žmona ir septynerių metų dukra, buvo vienas iš tų, kuriuos ši „proga“ privertė dar kartą atsimerkti.
„Pamatę ledyno išnykimą galite tai pajausti, galite tai suprasti ir tai yra gana vizualus“, – apie klimato šiltėjimą sakė jis.
„Jūs nejaučiate klimato pokyčių kasdien, tai vyksta labai lėtai žmogaus mastu, bet labai greitai geologiniu mastu“.
Anot Teksaso universiteto antropologijos docento Cymene Howe, ši bronzinė lentelė yra „pirmasis paminklas ledynui, prarastam dėl klimato pokyčių“.
„Prisimindami ištirpusį ledyną, norime pabrėžti, ko netenkama ar pražudoma visame pasaulyje, ir taip pat atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra kažkas, ką padarė patys žmonės. Ir tai nėra kažkas, kuo mes turėtume didžiuotis“, – kalbėjo mokslininkas.
Islandija praranda apie 11 milijardų tonų ledo per metus, o mokslininkai baiminasi, kad visi 400 salos ledynai išnyks iki 2200-ųjų. Ledynai užima apie 11 proc. šalies paviršiaus.
Glaciologai atėmė Okjökull ledyno statusą 2014 m. 1890 m. ledynas padengė 16 kvadratinių mylių (6,2 kvadratinės mylios), tačiau iki 2012 m., kaip Islandijos universiteto ataskaita rodo, iki 2012 m. jis siekė vos 0,7 kv. km. 2014 m. buvo priimtas sprendimas paskelbti apie šio ledyno „žūtį“.