Žmonijos skaičius pasaulyje nuolat auga. O žmonės mėgsta sočiai pavalgyti, todėl kartu auga ir suvartojamos mėsos kiekis. Skaičiuojama, jog nuo 2030-ųjų pasaulio gyventojams reikės 376 milijonų tonų mėsos kasmet.
Didžiausia dėl to kylanti problema, jog stambios gyvulininkystės bei paukštininkystės fermos, mėgindamos pamaitinti išbadėjusią žmoniją į aplinką išmeta didžiulius kiekius įvairių teršalų. Telieka du keliai – ieškoti kito kelio mėsos gavybai arba pratinti žemės gyventojus prie sojos pupelių.
Apie tai susimąstęs Nyderlandų mokslininkas Markas Postas įniko į bandymus, stengdamasis sukurti laboratorijoje išaugintą mėsainį, praneša tinklalapis inhabitat.com. Šis vyras įsitikinęs, jog dar šiemet jam pavyks sukurti pirmąjį pasaulyje dirbtinį mėsainį. Kita vertus, dar liko neišpręstos kelios svarbios problemos.
Pirmoji keistenybė, jog laboratorijoje sukurta mėsa neturi kraujo. Todėl jos skonis eiliniam vartotojui atrodytų neįprastas. Antroji, kiek rimtesnė – mėsainio kaina šiandien siekia apie 345 tūkst. JAV dolerių (867 089 litų).
Akivaizdu, kad, bent jau artimiausiu metu, šis kūrinys nepatenkins mėsos valgytojų poreikių. Vis dėlto, ilgalaikiais tyrimais įrodyta, jog dirbtinė mėsa galėtų sumažinti gyvulininkystės bei paukštininkystės pramonės išmetamus teršalus iki 96 proc. M. Postas nori savo akimis pamatyti tokį natūralios mėsos vartojimo mažėjimą.
„Žinoma, galime tapti vegetarais arba vartoti mažiau mėsos, - svarstė jis, kalbinamas agentūros „Reuters“. - Tačiau tendencijos rodo, jog pasaulio gyventojai nėra linkę daryti nei vieno, nei kito. Taigi kitas kelias – galime valgyti tiek pat mėsos, kiek iki šiol, nedarydami didelės žalos aplinkai.“
M. Postas ir jo mokslininkų komanda bando sukurti mėsą, paimdami ląsteles iš nebenaudojamų gyvūnų dalių, nuo jų apdorojimo įreginių skerdyklose.
Jiems jau pavyko sukurti mėsingas beveik trijų centimetrų ilgio raumenų juostas, kurios yra labai plonos, praktiškai permatomos. Kadangi raumenų vystymuisi reikalingas darbas, šie nedideli raumenukai ištempiami tarp dviejų lipnios juostos paviršių, kad turėtų tam tikrą pasipriešinimą ir nuolat dirbtų.
Markas Postas ketina sukloti kelis tūkstančius sluoksnių tokių raumenukų, tuomet apdėti juos kitame mėgintuvėlyje auginamais riebalais iš štai – pagrindinė mėsainio dalis jau sukurta.
„Kol kas jis nėra labai skanus, - konstatuoja tyrinėtojas. - Mums dar reikia padirbėti.“
Postas ir jo komanda ne tik dirbs siekdami sukurti geresnį skonį, bet ir stengsis padaryti mėsą daug sveikesnę.
„Kadangi dirbame laboratorijoje, galime eksperimentuoti su įvairiais kintamaisiais, todėl, tikėkimės, sukursime sveikesnę mėsą“, - teigia Markas Postas.
„Kosminė“ dirbtinės mėsos kaina atsirado dėl galybės laiko ir pastangų, kurių reikia kuriant pirmąjį prototipą. Vėliau, pradėjus masinę gamybą, dirbtinės mėsos kaina ženkliai kris, žada tyrinėtojai.
M. Postas įsitikinęs, jog tereikia pridėti šiek tiek laboratorijoje išgauto kraujo, ir mėsa taps labai skani bei patraukli.