Aplinkos ministerijos specialistai teigia, kad pirmininkavimo metu bus svarstoma apie 40 klausimų aplinkos ir klimato kaitos tematika. Visuomenininkų mintys skiriasi - vieni kritikuoja tokias prioritetines sritis, kiti mano, jog jos atspindi Lietuvos aktualijas ES kontekste.
Tad kokie iššūkiai, susiję su aplinkosauga ir gamta, laukia Lietuvos, kuri, po kiek mažiau nei 3 mėnesių, iš Airijos perims ES Tarybos vairą?
„Paveldėti“ klausimai ir problemos
Aplinkos ministerijos Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamento ES ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Ligita Vaičiūnienė GRYNAS.lt pasakojo, kad Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai programa aplinkos sektoriuje, kaip ir kitose srityse, tiesiogiai priklauso nuo Europos vadovų tarybos formuojamų ES politikos krypčių, Komisijos ir Europos Parlamento darbo planų, ES tarptautinės darbotvarkės, iki Lietuvos pirmininkavusių valstybių pažangos.
Tokiu atveju procesas užsitęsia, pirmininkaujanti valstybė kartu su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija tikslina pasiūlymą ir rengiasi antram svarstymui. Jeigu Airijai nepavyktų sėkmingai užbaigti derybų menamu klausimu, šio teisės akto svarstymą „paveldėtų“ Lietuva“, – galimą pirmininkavimo scenarijų nusakė L. Vaičiūnienė.
Kaip sakė L. Vaičiūnienė, Lietuvos nacionaliniai prioritetai – energetika, Rytų partnerystė, ES Baltijos jūros regiono strategija ir ES išorės sienų valdymas – iš esmės pažymi aktualų Lietuvai politinį pirmininkavimo kontekstą.
Beveik pusšimtis klausimų – apie aplinkosaugą
Pasiteiravus, kokie klausimai gamtos, aplinkosaugos kontekste bus nagrinėjami ES, pašnekovė teigė, kad pirmininkavimo metu bus svarstoma apie 40 klausimų aplinkos ir klimato kaitos tematika.
L. Vaičiūnienė pastebi, kad visgi konkretūs klausimai, su kuriais teks dirbti Lietuvai, priklausys nuo dabar pirmininkaujančios Airijos pasiektų rezultatų. Tačiau tam tikrus klausimus galima išskirti jau dabar:
1. ES valstybių poveikio aplinkai vertinimo, tobulinimo galimybių nagrinėjimas.
2. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą užtikrinančios priemonės.
3. Genetinių išteklių naudojimas.
4. Planuojama pateikti teisės aktus biologinės įvairovės, oro, miškų ir atliekų srityse.
5. Siekiant užtikrinti tausų išteklių vartojimą ir apsaugoti aplinką, dėmesys bus skiriamas ir atliekų tvarkymo klausimams.
6. Lietuva tęs derybas dėl laivų perdirbimo reglamento ir pradės diskusijas dėl tarptautinių atliekų vežimų kontrolės sustiprinimo.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į tai, kad dauguma aplinkosaugos problemų yra tarptautinio pobūdžio, didelis iššūkis teks Lietuvos atstovams koordinuojant ES valstybių narių veiklą pasaulinio lygmens aplinkosaugos renginiuose, rengiant ir juose pristatant bendrą ES poziciją.
„Bendri sprendimai ir įsipareigojimai mažinti klimato kaitą, siekis tausiau naudoti gamtos išteklius ir atsakomybė už galimus neigiamus padarinius ateities kartoms pažymi būtinybę ES ir jos narėms pereiti prie ekologiškos ekonomikos, ieškoti tvarumo kriterijus atitinkančių alternatyvių energijos šaltinių ir užtikrinti veiksmingesnį atliekų valdymą“, – apibendrino L. Vaičiūnienė.
Visuomenininkai į prioritetus šnairuoja
Nagrinėdami būsimo Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai klausimus, kalbėjomės su visuomeninėmis organizacijomis.
Baltijos aplinkos forumo Darnaus vystymosi ekspertas Kęstutis Navickas GRYNAS.lt teigė, kad nemato nė vienos aplinkos apsaugai skirtos temos iš įvardintų Lietuvos prioritetų.
„Baltijos jūros regiono strategija ir energetikos saugumas yra labiau ekonominės sritys, Rytų partnerystė yra Lietuvos politinis prioritetas, taip pat kaip ir išorinių sienų apsauga.
Gaila, bet Lietuvoje labai trūksta supratimo, kad bet kokia veikla daro poveikį aplinkai ir socialiniams santykiams, ne tik ekonomikai, o tai jau darnus vystymasis – esminis ES veiklos principas organizuoti veiklą nepakenkiant ateities kartų siekiui patenkinti savo poreikius.
Kol kas gyvename ateities kartų sąskaitą, naudojame neatsinaujinančius energijos išteklius, siekiame vartojimo didinimo, nors, jeigu pažvelgtume giliau, paaiškėtų, kad ne tik bendras vidaus produktas (BVP) rodo visuomenės gerovę, o asmeninis dėmesys kitam žmogui, saugumas naktį vaikščiojant po savąjį miestą, žinojimas, kad nebus žeminamas tavo gerumas, na ir, žinoma, erdvė saviraiškai. Jeigu mes į tai kreiptume daug daugiau dėmesio, nereikėtų taip kaip šiandien, gyventi ateities kartų sąskaita“, – šalies ydas vardijo K. Navickas.
Prioritetai pasirinkti tinkamai
Priešingą nuomonę turi Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Edmundas Greimas. Jo teigimu, du prioritetai – ES Baltijos jūros regiono strategija ir Rytų partnerystė, tarp visų kitų klausimų, akivaizdžiai apima ir aplinkos sritį.
„ES Baltijos jūros regiono strategijoje aplinkos klausimai užima svarią vietą. Ši strategija yra darnaus tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdys kitiems ES regionams, o daugelį aplinkosaugos problemų galima išspręsti tik glaudžiai bendradarbiaujant regiono lygmeniu.
Energetika taip pat neišvengiamai susijusi su aplinkosauga, tačiau Lietuvoje šiuo metu ši sritis yra taip smarkiai politizuota, kad sunku tikėtis konstruktyvaus dialogo.
Bendradarbiaujant su Rytų partneriais (taip pat ir aplinkosaugos srityje) mūsų bendra istorinė praeitis leidžia mums lengviau susikalbėti, todėl mūsų patirtį jie gali perimti lengviau nei Vakarų Europos šalių“, – savo požiūrį išsakė E. Greimas.
Jis pabrėžė, kad parinktas ES Baltijos jūros regiono strategijos prioritetas yra dar svarbesnis, nes jame atsispindi Lietuvai aktualiausios aplinkosaugos problemos.
„Džiaugiamės galėdami konstatuoti, kad dėmesys aplinkosaugai yra ne momentinis, o nuoseklus – paskutiniu metu skiriamas visų šalių pirmininkavimo metu. Priklausomai nuo regiono aktualijų skiriasi akcentai, todėl Lietuvoje išskirtinis dėmesys skirtas Baltijos jūros regiono darniam vystymuisi“, – kalbėjo pašnekovas.
Spręsti problemas trūksta politinės valios?
Europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė savo naujausiame pranešime kritikavo, kad Lietuva, pagal atliekų tvarkymo, vandens valymo parametrus, yra viena paskutinių Europoje. Peržiūrėjus prioritetus, galima daryti prielaidą, kad apie vandens valymo parametrus galbūt ir bus kalbama, tačiau apie atliekų tvarkymo klausimus užsimenama mažai. Kaip yra iš tiesų?
„Problemos susijusios su žemės ūkio tarša, nes dėl netinkamos ES žemės ūkio (ŽŪ) politikos, grūdines kultūras auginantiems ūkininkams neapsimoka savo naudmenų tręšti mėšlu, o gyvulių augintojai paprastai neaugina ŽŪ kultūrų, todėl mėšlas tiesiog paskleidžiamas nenaudojamuose laukuose, o ten kur jo reikia, tręšiame mineralinėmis trąšomis, dėl to kenčia vandens telkiniai.
Jeigu būtų įgyvendintas „teršėjas moka“ principas, tokių problemų būtų gerokai mažiau, tačiau čia trūksta politinės valios ir, deja, ne tik Lietuvoje. Politinės valios trūksta ir dėl atliekų tvarkymo. Nemanau, kad tai ES lygio problema, kad šios temos būtų traukiamos į darbotvarkę“, – svarstė pašnekovas.
Daugiau investicijų ir mažiau pasyvumo?
E. Greimas kalbėdamas apie europarlamentarės išsakytas mintis, teigė, kad vandens valymo klausimai didele dalimi priklauso nuo investicijų: kuo daugiau ES ir valstybės narės investuoja į vandenvalos projektus, tuo geriau sutvarkomos buitinės ir pramoninės nuotekos.
Tačiau pašnekovas negailėjo kritikos gyventojų „pasyvumui“, kitaip tariant, sąmoningumo trūkumui sprendžiant vieną ar kitą problemą.
„Atliekų mažinimo ir perdirbimo klausimai sudėtingesni, nes jie priklauso ir nuo piliečių aplinkosauginio sąmoningumo. Mūsų piliečiai yra labai „žali“, kai renkasi maistą, kitas prekes ar paslaugas, tačiau, kai reikia patiems imtis konkrečių veiksmų ir elementariai susitvarkyti savo buitines atliekas, aplinkosauginis sąmoningumas išblėsta. ES direktyvomis atliekų tvarkymo klausimų neišspręsime, kol nepasikeis piliečių požiūris“, – svarstė E. Greimas.
Pirmininkaujant prakaitą brauks visi
Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, į šią užduotį įsitrauks ne tik valstybinės organizacijos, kurioms teks didžiausias krūvis, žiniasklaida, kuri pateiks informaciją, bet ir visuomeninės organizacijos.
E. Greimas įvardijo, kad Lietuvai pirmininkaujant Lietuvos gamtos fondas organizuos 2 renginius, jiems bus suteiktas pirmininkavimo renginių statusas.
Lietuvos gamtos fondas Lietuvoje kuruoja tarptautinės kampanijos „Race for the Baltic“, kuria siekiama atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į Baltijos jūros problemas, renginius.
„Viena šios kampanijos veiklų – dviračių žygis aplink Baltijos jūrą, kuris tęsis visą vasarą. Tarptautinė dviratininkų delegacija į Lietuvą atvyks liepos 27-29 dienomis: dviračių entuziastus kvies prisijungti prie žygio ir taip išreikšti savo pilietinę poziciją bei siekį išsaugoti Baltijos jūrą, politikus ragins priimti sprendimus, užtikrinančius šios jautrios ekosistemos išsaugojimą.
Kitas renginys – tarptautinė konferencija apie aplinką tausojančius ūkininkavimo metodus“, – apie būsimus renginius kalbėjo pašnekovas.