Jau trylika metų dirbanti miškininkystės sektoriuje ir pati dar studijų metais ištekėjusi už miškininko Remigijaus Jočio, A. Jočienė teigia, kad urėdas – tik iš pirmo žvilgsnio egzotiškai skambanti specialybė. Pašnekovei nė kiek nekeista, kad urėdo pareigas gali užimti ir moteris.
Jos teigimu, valstybinių miškų urėdo darbas niekuo nesiskiria nuo bet kurios kitos įmonės vadovo darbo. „Susidėliojame ilgalaikius tikslus bei uždavinius, reikalingus jiems pasiekti, pagal rinkos pokyčius koreguojame savo planus, stengiamės suformuoti gerą aplinką darbuotojams”, - sako A. Jočienė. Todėl ir vyriškų darbų jai dirbti netenka, o reikalui esant visuomet pagalbos sulaukia iš kolegų.
Pirmiau įmonės optimizacija, o tada ir naujos patalpos
Pagrindiniai urėdės tikslai – didinti miškų produktyvumą, biologinę įvairovę, ekosistemos tvarumą, pritaikyti miškus rekreacijai, užtikrinti pastovų medienos tiekimą, racionaliai naudoti medienos išteklius, vykdyti iškirstų miškų atkūrimą. Naujoji Utenos urėdijos vadovė pirmiausia sieks suvaldyti esamą rinkos situaciją, o paskui imsis ir darbo sąlygų gerinimo darbų.
„Mūsų urėdijai šiuo metu didžiausias iššūkis – stringanti medienos rinka. Labai sulėtėjo medienos pirkimas. Todėl pirmiausia reikia optimizuoti įmonės veiklą, atsisakyti nebūtinų darbų ir išlaidų, juk jei krinta medienos kaina, krinta pajamos. O valstybinė įmonė turi dirbti pelningai ir efektyviai. Kelių metų perspektyvoje, jei ekonominė situacija pagerės, pakils medienos kainos, planuoju modernizuoti girininkijas. Girininkų darbo patogumui įsidiegsime GPS sistemas, elektroninius žemėlapius, įsirengsime šiuolaikiškas, šiltas ir kad ir nedideles, tačiau normalias patalpas, kuriose bus patogu dirbti žmonėms. Žinoma, naujas patalpas įrenginėsime dar ateityje, kadangi investicijoms į modernizavimą dar reikia sukaupti lėšų”, - sako A. Jočienė.
Ne plynųjų kirtimų planas bus įgyvendintas jau šiemet
Pagal nacionalinę miškų ūkio sektoriaus programą, iki 2020 m. urėdijos turėtų pasiekti 35 proc. ne plynų kirtimų Lietuvos vidurkį. Utenos urėdija šį planą įgyvendins jau šiemet – ne plynaisiais kirtimais planuojama iškirsti 33 proc. pagrindinio naudojimo (brandžių medynų) kirtimų. Plynieji kirtimai taip pat neišvengiami.
„Visuomenės požiūris į plynus kirtimus gana neigiamas, tačiau kartais tai geriausias kirtimo būdas. Siekiant vykdyti ne plynus kirtimus, miškai turi atitikti tam tikrus rodiklius, būti atitinkamos struktūras. Kai kurių medynų, pavyzdžiui, perbrendusių drebulynų, baltalksnynų, beržynų, kurių yra daug, kirsti ne plynai yra visiškai netikslinga, juk juos iškirtę plynai padarysime tą mišką dar geresnį ateityje, tik pasikeis to miško amžius – mes jį padarysime jaunuolynu”, - apie miškų kokybę kalba A. Jočienė.
Tai, kad iškirstas valstybinis miškas būtų neatsodintas, yra neįmanoma, nes Miškų įstatymas nurodo, kad urėdijos per tris metus privalo atkurti visus iškirstus miškus, todėl visuomenė neturėtų piktintis, valstybiniuose miškuose matydama iškirstus medžius. Ne plynais kirtimais iškertama tik neperspektyvių, išpuvusių, išvirtusių medžių dalis ir paliekami potencialo augti turintys medžiai.
„Turime saugoti perspektyvius medžius, o ne pūdyti valstybės turtą. Kitokių medžių neverta palikti, juk tik genda mediena”, - aiškina A. Jočienė.
Džiaugiasi sąmoningėjančiais poilsiautojais
Be kita ko, urėdė džiaugiasi, kad auga miškų lankytojų kultūra. Valstybiniuose miškuose pavienių nelegalių medžių kirtimo atvejų jau beveik nebūna (žmonės žino, kad miškai yra saugomi ir už tai gresia didelės baudos), o poilsiautojai vis mažiau šiukšlina miško teritorijose.
„Žmonės sąmoningėja ir poilsiaviečių negriauna, mažiau šiukšlina. Supranta, kad jei nori išmesti šaldytuvą ar sofa, tai nereikia jo išvežti į mišką”, - juokiasi A. Jočienė.
Generalinės miškų urėdijos duomenimis, bendras miškų plotas Utenos miškų urėdijos teritorijoje − 68 873 ha, iš jų 14 284 ha − valstybinės reikšmės. Utenos miškų urėdijos miškingumas yra 29 proc., jos miškuose vyrauja spygliuočiai. Utenos urėdijai priklausančiuose plotuose gausu įvairių žvėrių, tačiau nors medžioklės būrelių urėdijos teritorijoje yra per 30, profesionaliai medžioklei skirtų plotų urėdija neturi. Nuo 1986 metų iki praėjusio rudens Utenos miškų urėdijai vadovavęs Stasys Kvedaras išėjo užtarnauto poilsio.