Pagal senolių prietarus dzūkai jau gali maudytis

Remiantis senolių išmintimi, nugriaudėjus pirmajam griaustiniui, drąsiai galima šokti į ežerą ar upę. Visgi meteorologai sako, kad perkūniją galima išgirsti ir žiemą, kai vandens telkinius būna sukaustęs ledas. Esant tokioms aplinkybėms senolių patarimu galėtų pasinaudoti nebent sveikuoliai, save vadinantys ruoniais.

Lietuvos hidrometereologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys GRYNAS.lt teigė, kad maudynių sezoną „atidaryti“ vos nugriaudėjus perkūnijai nereikėtų, nes ji gali nugriaudėti bet kuriuo metų laiku. Anot jo, šią žiemą griaustinis taip pat griaudėjo. O prieš kelias dienas griaustinis fiksuotas ir Varėnoje. Vadinasi, dzūkai jau gali maudytis? „Nerekomenduočiau to daryti“, - šyptelėjo J. Kilpys.

 Kuo paremtas toks lietuviškas prietaras? Klimatologo teigimu, senovės lietuviai buvo glaudžiai susiję su gamta ir gyveno vadovaudamiesi dangaus ženklais.
Šį pavasarį varėnoje jau žaibavo
„Anksčiau žmonės gyveno santarvėje su gamta – mitologiniame pasaulyje. Jie galvodavo, kad kol nėra perkūnijos, tol vandenyje gyvena velnias. Ir tik perkūnija jį gali iš vandens išvaryti. Senovėje žmonės gyveno mistiniame pasaulyje, todėl maudytis pradėdavo tik tada, kai perkūnas velnią „išvarydavo“ iš vandens. Tačiau dabar maudytis tikrai nerekomenduočiau, nes vandens telkiniai dar labai šalti. Viskas priklauso nuo kiekvieno žmogaus – yra „ruoniai“, kurie maudosi ištisus metus“, - kalbėjo pašnekovas.
A. Kajutis
Būtų labai gerai, jei nuo gegužės vidurio būtų galima pradėti maudytis. Aš pats esu maudęsis balandžio 21 d. Bet ne dėl to, kad vanduo būtų buvęs labai šiltas – jauni buvom ir dėl to nebuvo šalta.

Pasak jo, ežerų ir upių vandens temperatūra priklauso nuo oro temperatūros: kai įšyla žemės paviršius, įšyla ir vandens telkiniai, tiesa, jų temperatūra kyla žymiai lėčiau. Vyras aiškino, kad kai kada balandį būna taip šilta, kad drąsiai galima šokti į vandenį. Tačiau tiems, kas laukia, kol vanduo sušils iki 20 laipsnių šilumos, anot J. Kilpio, greičiausiai teks luktelti iki birželio. Nes tokia temperatūra dažniausiai fiksuojama tik šį mėnesį.

„Šis kovas buvo šiltesnis nei įprastai. Ir apskritai prognozuojama, kad šių metų pavasaris bus šiltesnis už vidutinį. Todėl tikėtina, kad ir vanduo sušils greičiau. Ežeruose ir upėse vandens temperatūra šiuo metu siekia 4 – 9 laipsnius šilumos. Jis dar labai šaltas. Dažniausiai gegužę ar birželį vanduo pasiekia tokią temperatūrą, kad daugeliui žmonių būtų malonu maudytis“, - teigė klimatologas.

Prognozuoja vandens atvėsimą

Lietuvos hidrometereologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis taip pat teigė, kad šiuo metu norint išsimaudyti, reikia turėti nemažai drąsos. Anot jo, maudymosi sezonas dažniausiai prasideda gegužės pabaigoje.

Tačiau čia pat jis pridūrė, kad dėl šilto šių metų pavasario vanduo jau nemažai įšilo. Nors šiuo metu kai kurios Lietuvos upės ir ežerai yra įšilę iki 9 laipsnių šilumos, hidrologas prognozavo, kad netrukus jie vėl turėtų atvėsti iki 5 laipsnių, nes sinoptikai kitos savaitės pradžioje žada orų atvėsimą – naktimis net iki keturių laipsnių šalčio.

„Būtų labai gerai, jei nuo gegužės vidurio būtų galima pradėti maudytis. Aš pats esu maudęsis balandžio 21-ą dieną. Bet ne dėl to, kad vanduo būtų buvęs labai šiltas – jauni buvom ir dėl to nebuvo šalta“, - prisiminė A. Kajutis.
J. Kilpys
Anksčiau žmonės gyveno santarvėje su gamta – mitologiniame pasaulyje. Jie galvodavo, kad kol nėra perkūnijos, tol vandenyje gyvena velnias. Ir tik perkūnija jį gali iš vandens išvaryti.

Anot jo, norint išsimaudyti upėje ar ežere, vandens temperatūra turėtų siekti bent 15 laipsnių šilumos. „Kai tiek yra, jau galima bandyti“, - sakė pašnekovas.

Oficialiai sezonas prasideda birželio 1-ąją

Kita vertus, taip pat teigiama, jog maudymosi sezoną galima atidaryti ir po Sekminių, kurios švenčiamos septintą savaitę po Velykų. Šiemet Sekminės bus birželio 8 dieną.
Poilsiautojai prie Žaliųjų ežerų

GRYNAS.lt primena, kad oficialiai Lietuvoje maudymosi sezonas prasideda birželio pirmą ir baigiasi rugsėjo 15 dieną. „Tuo metu paplūdimiai prižiūrimi, budi gelbėtojai, reguliariai tiriama vandens kokybė. Ne sezono metu žmonės gali maudytis, tačiau visa atsakomybė už jų elgesį tenka jiems patiems“, - sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistė Jurga Pakrosnienė.

Taip pat ji atskleidė, kad Kauno mieste oficialiai įteisintos yra trys maudyklos – Kauno marių I-asis, Kauno marių II-asis ir Lampėdžių paplūdimiai.

Vilniuje, pasak Vilniaus miesto savivaldybės Komunalinio ūkio poskyrio vyr. specialisto Sauliaus Valicko, yra septynios maudyklos. Anot jo, dvi savaites prieš sezoną ir kas dvi savaites sezono metu atliekami maudyklų vandens kokybės mikrobiologiniai tyrimai. Vanduo tiriamas Valakupių I ir Valakupių II, Žirmūnų, Žaliųjų ežerų Salotės ežero paplūdimių maudyklose ir Balžio bei Tapelių poilsio zonų maudyklose.

Skirtinguose Neringos paplūdimiuose maudymosi sezonas pradedamas gegužės 30 arba birželio 1 dieną, informavo bendrovės „Neringos komunalininkas“ atstovė Gražina Putriuvienė.