Taivanyje nuleistas į vandenį 7 metrų ilgio trimaranas. Jo korpusas padarytas iš šiukšlyne rastų 700 plastikinių butelių ir medienos atliekų. Laivelį varo burė ir saulės baterijos variklis.
Trimarano kūrėjai norėjo įrodyti, kad iš šiukšlių galima padaryti daug gerų daiktų ir tuo pačiu sumažinti planetos taršą atliekomis.
Neįprastas laivas šiemet pristatytas per tarptautinę vandenynų dieną birželio 8-ąją. Jį oficialiai planuojama įteisinti kaip plaukiojimo priemonę.
Pernai pasaulyje nuskambėjo panašus atvejis, kai iš 12 tūkst. plastikinių butelių buvo pastatytas 20 metrų ilgio katamaranas. Jis leidosi į žygį nuo JAV iki Australijos.
Žygio dalyviai stengėsi atkreipti dėmesį į garsiąją šiukšlių salą Ramiajame vandenyje, kuri pradėjo smarkiai didėti nuo 1950-ųjų, kai imta masiškai vartoti plastmasines talpas. Dėl ypatingų Ramiojo vandenyno šiaurinės dalies srovių, į susidarančio verpeto centrą patenka visos šiukšlės, kurias į vandenyną plukdo iš žemyno atitekančios upės. Salos centras yra tarp San Francisko ir Havajų. Mokslininkų vertinimu, apie 80 proc. salos pagrindo sudaro plastmasė. Jos plotas išplito per milijoną kvadratinių kilometrų.
Plaukiojimo priemonės iš plastmasinių butelių Lietuvoje nėra naujiena. Daugiau ne dešimtmetį Lietuvos upėmis plaukiojo garsusis plaustas „Bliūškis“ padarytas iš plastmasinių butelių. Jo sumanytojas ir kapitonas Vladas Kasperavičius kaskart keliaudavo vis su kita moksleivių grupe. Plaustas yra plaukęs Nerimi, Nemunu, Kuršių mariomis. Apie „Bliuškį“ yra sukurti net keli filmai. Pati įgula taip pat nuolat filmavo Lietuvos upių kraštovaizdį, jose dirbančius keltus, žemsiurbes.
Paskutinis 15 metrų ilgio „Bliūškio“ plaukimas buvo 2008 metais.
Iš plastikinių butelių pagaminti laivai yra plaukioję ne tik Lietuvos upėmis, bet ir pasaulio vandenynais.