Kiaules į avis galėtų iškeisti tik smulkūs ūkininkai
FOTO: Reuters/Scanpix
Kiaulininkystės sektorių užgriuvus bėdoms, visuomenėje pasigirdo pasiūlymų, kad gal verčiau kiaules išparduoti ir imtis avių ganymo. Avių augintojai tokias mintis vertina atsargiai nors sutinka, kad rizikų auginant šiuos gyvulius kyla mažiau. Tačiau tokiai veiklai reikia nemažai žemės ploto, o lengvo pelno tikrai nebus. Savo ruožtu kiaulių augintojai tikslina, kad toks pasiūlymas pateiktas ne dideliems kiaulių kompleksams, kuriems perėjimas prie avininkystės neįsivaizduojamas, o smulkiems ūkininkams, kurie turi vos kelis galvijus ir nesilaikydami biosaugos reikalavimų stumia visus savo kolegas į infekcinių ligų plitimo riziką.
Mažiems – taip, dideliems – absurdas
Kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas GRYNAS.lt paaiškino, kad toks pasiūlymas buvo nukreiptas į pavienius kiaulių augintojus, kurie gyvena užkrato zonose, kad jie persiorientuotų į avis, ožkas, paukščius ar karves, o ne didžiuosius kiaulių kompleksus.
„Jeigu turėjo dvi kiaules, vietoj jų laikytų keletą avių ar paukščių. Tai būtų jiems žymiai paprasčiau, nes tokie žmonės neturi įsigiję įrangos, neturi specialių gardų, mėšlo šalinimo sistemų, išvežimo ir t.t. Tai yra labai logiškas perėjimas, arba apsirūpinimas, nauda iš kito gyvūno. Bet jeigu yra specializuotas ūkis, kuris turi susipirkęs visą įrangą, specializuotą tiktai kiaulėms, būtų absurdiška tikėtis, kad ta įranga tiks kitoms gyvūnų rūšims“, - patikslino A. Baravykas.
Ž. Augustinavičius
Avys vasarą ganosi laukuose, joms turi būti atitinkamas plotas – taigi ten to tankumo nori nenori nebus didelio, nes neužteks ganiavos. Gyvuliams, kurie ganosi gryname ore, veterinarinė rizika yra mažesnė negu tiems, kurie visus metus uždaryti.
Vis dėlto, nors persiorientavimo galimybė reali tik smulkiesiems ūkininkams, didieji kompleksai patiria vis didesnius nuostolius dėl kiaulių maro viruso protrūkių tai viename, tai kitame rajone. Kokių pasiūlymų tokioje situacijoje turi asociacija?
A. Baravykas sako, kad šiuo metu pagrindinis siūlymas – įteisinti privalomąjį biosaugos priemonių taikymą visiems kiaulių laikytojams be išimties – nesvarbu, ar esi didelė įmonė, ar pavienis ūkininkas.
Ūkininkai nori lašinių, ir taškas
„Nuo sausio 24 dienos Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje buvo rasta apie 80 afrikinio kiaulių maro užkrato atvejų šernuose, 40 atvejų – naminėse kiaulėse. Iš 120 atvejų buvo tik pora ūkių, kurie yra stambūs, komerciniai, profesionalūs, visi kiti – pavieniai kiaulių laikytojai, kurie laiko keletą kiaulių savo reikmėms, neregistavę jų, neturi jokių biosaugos priemonių, dezinfekcinės galimybės, šeria jas atliekomis ir t.t. Taisyklė yra tokia, kad virusas plinta per tokius ūkius, kurie yra neprofesionalūs ir ekonomiškai stipriai nuo to nenukenčia. Tačiau kažkodėl valstybės narės politiškai, bijodamos rinkimų, juos ir saugo labiausiai“, - kalbėjo A. Baravykas.
Anot jo, dėl tokio „mažųjų“ elgesio kenčia didieji, tačiau panašu, kad kaimo gyventojams – joks maras nebaisus.
„Jie nepersiorientavo ir iš jų pagrindinė žinia, kuria ištransliuoja pas juos nuvykusi žiniasklaida, - „šimtą metų laikiau ir dar šimtą laikysiu – nieko aš nežinau. Man reikia lašinių, marą užnešė kažkas kitas, kiaulių kompleksai ir t.t.“ Jie patys nieko nesiruošia keisti“, - piktinosi A. Baravykas.
Avys ganomos laisvai, todėl mažesnė rizika
Savo ruožtu Lietuvos avių augintojų asociacijos direktorius Žilvinas Augustinavičius GRYNAS.lt teigė manantis, kad teiginiai, jog kiaulių augintojams siūloma persiorientuoti į avių ganymą dėl pelningumo, neatitinka šių dienų realijų: „kiaulių kompleksų tiek daug Lietuvoje galbūt ir buvo dėl to, kad jie buvo pelningesni už avininkystę“.
A. Baravykas
Jeigu yra specializuotas ūkis, kuris turi susipirkęs visą įrangą, specializuotą tiktai kiaulėms, būtų absurdiška tikėtis, kad ta įranga tiks kitoms gyvūnų rūšims.
„Rizika, kai didelė gyvulių koncentracija, be abejo didesnė. Bent jau veterinariniu požiūriu. Avys vasarą ganosi laukuose, joms turi būti atitinkamas plotas – taigi ten to tankumo nori nenori nebus didelio, nes neužteks ganiavos. Gyvuliams, kurie ganosi gryname ore, veterinarinė rizika yra mažesnė negu tiems, kurie visus metus uždaryti“, - pabrėžė Ž. Augustinavičius.
Jo teigimu, nelabai realu, kad kiaulių augintojai atsisakytų kiaulių ir imtų auginti avis, nes jie paprastai neturi žemių, taigi neturėtų kur avis ganyti.
Geriau, kai ūkiai būna natūriniai, o ne specializuoti
Anot jo, visas žemės ūkio produktyvumas priklauso nuo saulės energijos, sukaupiamos augaluose. Arba ta energija grįžta atgal į dirvą, kartu su pūvančiomis augalų dalimis, arba augalai sušeriami gyvuliams. S. Jasionis dėsto, jog yra paskaičiuota, kad gyvulys įsisavina tik trečdalį tokios energijos, o du trečdaliai per mėšlą grįžta ant dirvos. Tie du trečdaliai paprastai yra supūdomi, sunaikinami, išgarinami – taigi, energija prarandama. „Žemės ūkio dirvos degraduoja – į jas nesugrįžta energija“, - konstatuoja pašnekovas.
S. Jasionio teigimu, vieninintelis kelias – ūkių natūrinimas, mišrinimas, kad viename ūkyje būtų pilnas komplektas gyvūnų ir augalų. Kad būtų galima sukurti uždarą ciklą – gyvūnus maitinti augalais, o mėšlą grąžinti dirvai. Tačiau vargu, ar šiandienos pasaulyje, kai itin svarbūs pinigai ir pelnai, toks modelis visuotiniu mastu yra įmanomas.
