Po žiemos atostogų lagaminuose parsivežama gyvų „suvenyrų“

Po žiemos atostogų grįžusi moteris ant savo ir sūnelio kūno pastebėjo raudonus taškelius, kurie kaip vėliau paaiškėjo, atsirado dėl blakių įkandimo. Kenkėjų kontrolės ekspertai pasakoja, kad šiuo metu blakių problema labai aktuali ir keliaujantiems pataria imtis prevencinių priemonių.

Blakės – lagaminuose ir siuntiniuose

Priežastis, kodėl daugėja nusiskundimų blakėmis, aiškina bendrovės „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas. Pasak jo, pastaruoju metu vyksta intensyvus žmonių migravimas iš Lietuvos į vakarų Europos šalis ir atgal, kur su blakių problema kovojama jau ne vienerius metus.

„Žiemos atostogų metu didelė dalis lietuvių, gyvenančių užsienio šalyse, grįžo aplankyti savo artimųjų. Kiti mėgavosi laisvalaikiu šiltuosiuose kraštuose. Kartu su keliaujančiais keliavo ir jų daiktai: iš namų į lėktuvą, iš lėktuvo į viešbučius, iš viešbučių į namus. Taip savo lagaminuose po kelionių ir parsivežame netikėtų, gyvų „suvenyrų“. Blakės tiesiog patogiai kartu parvyksta į gyventojų namus“, – pasakoja biologas.

Dar vienas blakių patekimo būdas – siuntos.

„Švenčių metu buvo siunčiami ir įvairiausi siuntiniai iš tolimiausių pasaulio kampelių. Deja, dažnai su atsiųstomis gėrybėmis atkeliauja ir kraujasiurbės blakės. Lietuvoje yra žinoma apie 370 blakių rūšių, bet visa laimė, kad tik 1 rūšis, patalinė blakė, yra žmogaus kraujasiurbis kenkėjas“, – pasakoja biologas ir pataria gautus siuntinius gerai apžiūrėti.

Blakės puola ir Lietuvoje esančius viešbučius

Su blakėmis intensyviau kovoti tenka ir Lietuvos viešbučiams. Kaip teigia vieno iš viešbučių vadovių, Lietuvos kurortuose svečių iš užsienio netrūksta ir žiemos metu.

„Džiugu, kad Lietuvos kurortus pamėgo ir kitų šalių gyventojai – atostogaujančių čia netrūksta, tačiau esant dideliam viešbučio gyventojų srautui, tenka susidurti su įvairiomis problemomis. Šiuo metu viena iš aktualiausių – blakės“, – apgailestauja viešbučio vadovė.

Paklausta, kaip kovoja su šiais kenkėjais, vadovė tikino, kad didelį dėmesį skiria darbuotojų mokymams, kaip laiku pastebėti problemą. Pasak jos, darbuotojai privalo tvarkydami kambarius gerai apžiūrėti tapetus, visus sienų, lubų, grindų, miegamojo baldų plyšius, čiužinių klostes. Pastebėjus galimus blakių buvimo požymius, nedelsiant pranešti atsakingiems asmenims, kad kenkėjai neišplistų visoje teritorijoje. Kad ir pavienis kenkėjas gali padaryti milžinišką žalą: sugadinta reputacija, laikinai sustabdyta veikla, finansiniai nuostoliai ir kt.

Ką daryti, jei pastebėjote blakių?

Neatidėliotinų veiksmų turėtų imtis ne tik viešbučių darbuotojai, bet ir gyventojai, pastebėję blakes savo namuose.

Kenkėjų kontrolės ekspertai teigia, kad šiuos kraujasiurbius kenkėjus išnaikinti labai sunku. Reikalingi tam tikri įgūdžiai, leidžiantys aptikti blakių veisimosi židinius ir juos sunaikinti. Naikinimui turi būti naudojamos žmogaus ir gyvūno sveikatai mažiausiai pavojingos, bet veiksmingos priemonės, kadangi blakės dažniausiai veisiasi čiužinių klostėse, lovų konstrukcijos plyšiuose ar įvairiose angose, po tapetais ar grindjuostėmis, patalpose, kur miegama.

Taip pat labai svarbu tinkamai išsiurbti patalpas, čiužinius ir kitus audinius, kad būtų sunaikinti ne tik suaugę kenkėjai, bet ir jų kiaušinėliai. Vakarų Europoje paplitęs efektyvus kontrolės būdas prieš patalines blakes – patalpų, baldų, drabužių kitų namų apyvokos daiktų apdorojimas karščiu, kai aplinkos temparatūra pakeliama iki +45 °C ir per valandą žūva visos blakių stadijos. Tuo išvengiama cheminių medžiagų poveikio žmonėms ir aplinkai.

Liutauras Grigaliūnas

Lietuvoje yra žinoma apie 370 blakių rūšių, bet visa laimė, kad tik 1 rūšis, patalinė blakė, yra žmogaus kraujasiurbis kenkėjas.