„Gauname apie 4 milijonus papildomų lėšų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos (planuojamos lėšos už mėgėjų žvejybos leidimus, - red. past.)Turime galimybių prižiūrėti ir įžuvinti didesnį vandens telkinių plotą. Tuo atžvilgiu norime išplėsti vandens telkinių, į kuriuos neišduodami leidimai naudoti žvejybos plotą sąrašą“, - jau anskčiau apie ministerijos planus yra sakęs Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas. - Toks mūsų nutarimas iš tiesų pradėtų veikti po 10-ies metų, kai baigtųsi dabartinių žvejybos ploto naudotojų leidimai naudoti tą žvejybos plotą. Gal tik vienas kitas nepasiims to leidimo.“
V. Graičiūnas patvirtino, jog leidimai naudoti žvejybos ar medžioklės plotą šių metų gegužės pirmąją baigiasi visiems. Tačiau dauguma žvejų-verslininkų ar žvejų asociacijų jau arba išsiėmė leidimus šį plotą naudoti dar dešimtmetį, arba pateikė tam paraiškas.
Pelningas verslas - 11 litų pelno per metus
Verslininkų ar žvejybos asociacijų sugautos žuvys skirstomos į stintas, seliavas ir kitas žuvis. Praėjusių metų duomenimis, verslininkai, nuomodamiesi ežerus ir gaudydami ten žuvis iš viso uždirbo daugiau nei 411 tūkst. litų. Ežero nuoma išties nėra didelė – aukcionuose ji prasideda nuo 1 litą už hektarą metams. Šiuo metu nuspręsta padidinti šią kainą mažiausiai du kartus, tačiau kai kuriems verslininkams, pagal kai kuriuos parametrus, kaina patrigubėjo.
Seimo Aplinkos apsaugos komitete pranešimą skaičiusio Aplinkos viceministro Lino Jonausko teigimu, valstybė iš žvejų-verslininkų gauna 2 proc. nuo parduoto kilogramo žuvies, pavyzdžiui, apie 8 centus nuo žuvies, kuri kainuoja po 4 litus už kilogramą.
„Vadinasi iš žuvų gauname mokesčių tiek pat, kiek iš naftos“, - juokavo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.
Vyriausybės nutarimu patvirtintame Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013- ųjų nacionaliniame strateginiame plane numatyta verslinės žvejybos vidaus vandens telkiniuose mažinomo tendencija. 2012-aisiais buvo priimtos Žuvininkystės įstatymo pataisos, ribojančios verslinę žvejybą mažesniuose nei 200 hektarų vandens telkiniuose.
Nuo šių metu gegužės pirmosios niekam nebenuomojamos Lietuvos upės ir keli ežerai - pavyzdžiui, Paršežeris.
Įdomu tai, jog kai kurie verslininkai prisipažįsta iš išsinuomoto vandens telkinio uždirbantys kelis ar keliasdešimt tūkstančių litų. Kiti gi Aplinkos ministerijai pateikia ataskaitas, per metus sugavę 2 kilogramus žuvies ir uždirbę 11 litų.
Siūlė kompensacijas už traukimąsi iš verslo
Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas teigia, jog šiuo metu yra nuomojami 1038 ežerai ar tvenkiniai. Jo surinktais duomenimis, nuo 1998-ųjų fiksuojamas žuvies išteklių mažėjimas, vien per 2007- uosius metus žuvies biomasės Lietuvoje sumažėjo 149-iomis tonomis.
Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys teigė, jog pastaraisiais metais tarp žvejų-mėgėjų ir žvejų- verslininkų vyksta „bokso mačas“.
„Verslininkai duoda mėgėjams, tada mėgėjai atsigauna ir duoda verslininkams į kailį“, - žvejų kovą apibūdino L. Budrys. - Būtų labai gerai sužinoti kryptį, kuria mes einame, kad būtų priimtas nors pirminis sprendimas, kad neapgaudinėtume nei žvejų mėgėjų, nei verslininkų, galėtų visi žinoti, ko tikėtis.“
Jis siūlė ir kitoms žvejų-verslininkų bendrovėms išmokėti kompensacijas (kaip buvo padaryta nusprendus užbaigti verslinę žūklę Kauno mariose), jei norima, kad jos užbaigtų verslą. Tuomet jos galėtų persikvalifikuoti į kitą sritį – galbūt rekreaciją.
Lazdijų savivaldybės nario vizija: apmokestinti gyventojų liepteliai
Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Matulevičius Aplinkos apsaugos komitete kėlė puikų Lenkijos pavyzdį: ten apmokestinti net žmonių liepteliai, nutiesti į ežerą. Žvejai verslininkai pageidautų, jog gyventojų liepteliai būtų apmokestinti, taip pat – ir motorinės po ežerus laigančios valtys.
J. Matulevičius piktinosi, jog vandens telkinių nuomos kainos pastaruoju metu pakilo tris kartus.
Jis dar kartą pagyrė lenkus, kurie leidžia statyti tinklus net 5 bei 6 hektarų ploto vandens telkiniuose.
„Kaip ūkiškai jie ūkininkauna savo vandens telkiniuose. Traukia traukiamą tinklą. O mes Lazdijų rajone iš 300 ežerų žvejosim tik Dusioj ir Metely! Pažiūrėkit, kokias žuvis kormoranai ryja, o žvejai verslininkai – nieko negali!“, - kalbėjo J. Matulevičius.
Vyras buvo įsitikinęs, jog įstatymai kuriami nesitariant su žvejais verslininkais.
Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacijos vadovas Danius Pumputis tikino pradėjęs verslą 1992-ųjų, tačiau kasmet darosi vis sunkiau.
„Dabar ežerų nuoma pakilo tris kartus. O įžuvinimas? Jei nuomuojiesi 100 hektarų ežerą, tai įžuvinimo išlaidoms reikia maždaug 3000 litų. Sako, gauname lėšų iš žvejų mėgėjų? Ta ALIS sistema – tas pats kaip kanalizacijos skylė. Kiek įmes pinigų, tiek pražus. Mums neateina. Aš žvejoju penkiolika metu, daug įžuvinimo darbų esu padaręs. Aplinkos ministerija paskelbė, kad verslinė žvejyba nenaudinga ir moka pinigus mokslininkams, kad ištirtų (žuvų išteklius, - red. past.). Žinote, kai aš ženijausi, irgi pasisamdžiau muzikantus ir jie man dvi dienas grojo tai, ką norėjau. Nes sumokėjau pinigus. Gal galėčiau ir pats pasitikrinti, kiek ten žuvies yra? Tai kaimo verslas. Mes jį perėmėm iš tėvų, senelių. Man – jau per penkiasdešimt, aš nebeturiu, kur trauktis. Savo vaikams jau nieko nebeparodysim. Nebent muziejuje prie senų sietkų, dar prikalsime ir žvejo-verslininko mumiją! Juk mums ir šeimas reikia išlaikyti“, - piktinosi D. Pumputis.
Jis tikino, jog asociacija Aukštaitijoje sukuria 165 darbo vietas ir sugauna vos 20 tonų žuvies.
Kieno tinklas - legalus?
Seimo narys Arūnas Dudėnas teiravosi, kiek pajamų gauna valstybė, išnuomojusi 1038 ežerus (tiek jų šiandien yra nuomojama).
„Visų 2012-aisiais ežerus išsinuomavusių įmonių sugauto laimikio vertė buvo 411 tūkstančių litų. O už žvejų mėgėjų leidimus praėjusiais metais surinkome 2,4 milijono litų“, - skaičius išdėstė viceministras L. Jonauskas.
Jis pridūrė, jog žvejų mėgėjų parduotuvių, gamybinės įmonių apyvarta siekė apie 150 mln. litų.
Iš kiekvieno žvejo-mėgėjo telkinį išsinuomavę verslininkai ar asociacija gauna po 50 litų metinio mokesčio.
Visuose neišnuomuotuose valstybiniuose vandens telkiniuose taip pat galima žvejoti už 50 litų per metus.
„Diskutuodami lyg tai supriešiname žvejus mėgėjus ir verslininkus. Privalome atsižvelgti ir į smulkųjį verslą“, - savo nuomonę išreiškė Seimo narys Linas Balsys.
Dėl „nuostolingo“ verslo aršiai kovojama
„Esu dėkinga ministerijai, kad parodė politinę valią. Manau, kad jūs Seime atsikąsit, nusigraušit nagus ir ragus, - metaforomis prabilo Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė. - Kai žvejai šneka, kad tai paveldėtas amatas, žinote jūsų tėvai ir seneliai niekada nežvejojo tokiais kiekiais, tokiomis mechanizuotomis priemonėmis ir iš to nedarė tokio „biznio“. Pati dirbau Kuršių nerijos nacionaliniam parke. Iš tikro yra labai daug žuvies pagaunama ir visa tai yra slepiama. Įžūlumo viršūnė. Mokant 1 litą už hektarą, verkti, kad padidinta iki 3 litų. Pagalvokite – kokie pinigai! Aš už ežerų nuomos naikinimą kuo greičiau!“
Žuvininkų rūmų prezidentas Leonas Kirosierius Aplinkos apsaugos komiteto narius tikino, jog Kauno mariose per praėjusius metus žuvies pagausėjo 1340 tonų.
„Juokiamės: už 1 litą išsinuomavo hektarą. Bet reikia įžuvinti, reikia apsaugoti, reikia taikyti visokias priemones – milžiniški pinigai tai kainuoja verslininkams. Matote, agrarinės ekonomikos institutas paskaičiavo, kiek jie turi uždirbti. Aš šiandien galiu pradėti verslą, ne Jūsų reikalas, kiek aš uždirbu. Praėjusiais metais priimtas žiaurus įstatymas. Nenorėkite, kad mes kreiptumėmės į Europos žmogaus teisių teismą,“ - aršiai nusiteikęs kalbėjo L. Kirosierius.
Vyks žvejų „konklava“
Vis dėlto žvejų verslininkų argumentai apie sunkiai išmaitinamą šeimą bei tūkstančius, išleidžiamus įžuvinimui, nesuminkštino Aplinkos komiteto nario Arūno Dudėno širdies. Jis buvo įsitikinęs, jog ežerų nuomą reikia apskritai panaikinti.
Linas Jonauskas pažadėjo tęsti diskusijas šia tema bei paklausti visuomenės nuomonės dėl verslinės žvejybos ir vandens telkinių nuomos per GRYNAS.lt portalo apklausą.
„Jeigu kalbam apie verslininkus, na taip, žmonės dirba kaime, neemigravo – ačiū jiems. Kartu su Žemės ministerija ieškosime būdų, kaip galima būtų tą žvejybos verslą perkvalifikuoti. Padaryti jį rekreacinį, pavyzdžiui. O kaip mėgėjiškos žūklės turizmas? Jei dabar visi važiuoja į Norvegiją, galėtume pasiekti, kad visa Europa – tiek Rytų, tiek Vakarų, važiuotų žvejoti į Lietuvą. Verslininkai, kurie šiandien tinklais gaudo žuvis, galėtų tapti gidais, nuomoti žvejams mėgėjams valtis, rūkyti jų sugautą žuvį bei suteikti apgyvendinimo paslaugas. Šeimą tikrai bus iš ko išlaikyti. Tiesa, nežinau kaip išlaiko dabar, nes deklaruoja labai menkus sugavimus ir pajamas. Dabar daugelis žmonių turi nuomonę, jog didžiulės dalies žuvies kažkas neapskaito. Reikėtų tas abejones išsklaidyti“, - kalbėjo viceministras.