Nors viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie popieriaus perdirbimo galimybes ir demonstruojami gerosios praktikos pavyzdžiai, o valstybė yra reglamentavusi popieriaus surinkimo bei perdirbimo tvarką bei mastus, vartotojų sąmoningumo klausimas, rūšiuojant popieriaus atliekas vis dar išlieka aktualus.
Kas nustato popieriaus atliekų surinkimo tvarką?
Popieriaus atliekų tvarkymą Lietuvoje reglamentuoja Atliekų tvarkymo ir Pakuočių atliekų tvarkymo įstatymai. Popieriaus pakuočių tvarkymas grindžiamas principu „teršėjas moka“. Tai reiškia, kad visas atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas arba medžiagų ir gaminių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.
Už pakuotes, kurių atliekomis gali būti teršiama aplinka, yra atsakingi jų gamintojai ir importuotojai. Jie turi finansuoti šių atliekų sutvarkymą, jei į Lietuvos rinką išleidžia daugiau kaip 500 kilogramų pakuočių per metus.
Savivaldybės atsakingos už Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane nustatytų komunalinių atliekų tvarkymo užduočių vykdymą, viena kurių yra užtikrinti, kad iki 2020 metų mažiausiai 50 procentų (vertinant pagal atliekų kiekį) komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono atliekų būtų paruošiama naudoti pakartotinai ir perdirbti.
Ketinimai geri – o kokia realybė?
Pasak Aplinkos apsaugos instituto vadovo Alfredo Skinulio, Lietuvos ir kitų valstybių patirtis rodo, kad net ir sukūrus efektyvią popieriaus atliekų tvarkymo sistemą (Lietuvoje sukurta konteinerių sistema šioms atliekoms surinkti) nemažai popieriaus atliekų ir toliau patenka į komunalinių atliekų srautą.
Būtina pabrėžti, kad atliekų turėtojai (gyventojai ar įmonės) antrines žaliavas turi atskirti nuo kitų komunalinių atliekų ir jas rūšiuoti jų susidarymo vietoje.
„Komunalinių atliekų tvarkymas turi būti organizuojamas taip, kad skatintų atliekas naudoti ir perdirbti. Siekiant užtikrinti tinkamą paslaugų kokybę, Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane yra įtvirtinta nuostata, įpareigojanti savivaldybes plėtoti rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemą“ – teigia Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vyr. specialistė Lina Valintėlė.
Ji pažymi, kad turi būti užtikrintas aprūpinimas antrinių žaliavų rūšiavimo, jų susidarymo vietose, priemonėmis.
Jeigu gyvenamoje teritorijoje nėra popieriaus surinkimo konteinerių arba ne laiku ištuštinami esami atliekų pripildyti konteineriai, gyventojams patartina kreiptis į savivaldybę arba atliekas tvarkančią įmonę, kuri aptarnauja priskirtą teritoriją.
Veikia žiedinės ekonomikos principai
„Kiekvienas iš mūsų pirmiausia turime siekti, kad asmeninėje ir darbinėje veikloje susidarytų kuo mažiau atliekų, nepriklausomai nuo to ar kalbame apie popieriaus ar apie kitas susidarančias atliekas“, – įsitikinusi L.Valintėlė.
Pasak jos, atliekų prevencija yra labai svarbi, nes kuo mažiau dėl mūsų veiklos susidarys atliekų, tuo mažiau jų reikės rūšiuoti ir perdirbti. Taip mažinsime atliekų tvarkymui tenkančias išlaidas, tokiu būdu bus taupomi gamtos ištekliai, naudojami gaminiui pagaminti, darbo jėga ir laikas.
„Visgi, pilnai išvengti atliekų mums nepavyks, tad Europos Sąjungos šalyse pastaruoju metu plėtojama žiedine ekonomika, kuria siekiama siekiama kuo taupiau naudoti turimus ir senkančius gamtos išteklius, prailginti produktų gyvavimo laiką, kurti gaminius, kuriuos būtų lengva pataisyti ar panaudoti pakartotinai, kuo daugiau susidariusių atliekų perdirbti“ - pastebi Aplinkos ministerijos atstovė.
Kaip tai veikia praktikoje? A. Skinulis pateikia kelis pavyzdžius: „Prekybos centre perkame įvairias bandeles ir kiekvieną jų galime įdėti į atskirus popierinius maišelius arba visus į vieną. Darbinėje veikloje reikiamą informaciją galime skaityti elektroninėje erdvėje, o ne atspausdintą ant popieriaus lapo. Taip taupome gamtos išteklius ir gamybos sąnaudas.
Verslas taip pat turi daug būdų, kaip būti aktyviu žiedinės ekonomikos kūrimo dalyviu. Pavyzdžiui, knygų leidėjas renkasi elektroninių knygų leidybą, o gamybos įmonė higieninį popierių ar pieštukus gamina iš perdirbto popieriaus. Bendrovė savo veikloje naudojanti perdirbtą popierių siunčia žinią visuomenei, kad yra socialiai atsakinga ir prisideda prie aplinkos saugojimo“, – įžvalgomis dalinasi pašnekovas.
„Aplinkos ministerija taiko priemones, skatinančias tvarų išteklių naudojimą, pavyzdžiui, praplėtė produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašą, patvirtino aplinkos apsaugos kriterijus ir jų taikymo tvarką. Galima pastebėti, kad daugiausiai, taikant aplinkos apsaugos kriterijus, yra perkamas popierius“ - teigia L.Valintėlė.
Kaip rūšiuoti popierių?
Kaip minėta, mišrios komunalinės atliekos ir antrinės žaliavos turi būti rūšiuojamos jų susidarymo vietose. Gyventojai turi žinoti, kad popieriaus atliekas reikia mesti tik į tam skirtas specialias talpas. Į popieriui skirtus konteinerius gali būti metami laikraščiai, žurnalai, visų rūšių kartonas, vokai, skrajutės, rašomasis popierius, lankstinukai, knygos ir jų viršeliai, maisto pakuotės, pakavimo popierius, dovanų maišeliai, dėžutės. Svarbu, kad popierius būtų sausas ir švarus, sąvaržėlių išsegti nebūtina, taip pat popierius gali būti su lipnia juostele. Dėžutes, prieš metant į konteinerį, reikia išlankstyti.
Didesnius kartono, gofruoto kartono, popieriaus, spaudinių kiekius, riebalais suteptą popierių, plastiku padengtą popierių, suteptą popierių (tepalais, dažais, betonu), dokumentų segtuvus su metalinėmis dalimis galima vežti į atliekų surinkimo aikšteles gyventojams arba priduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams.
„Popieriaus perdirbimas prasideda jį išplaušinus (tirpdant) vandenyje, todėl tokie reikalavimai taikomi, tam, kad nebūtų kliūčių jį perdirbant“, – teigia Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos narė Marina Curko-Notkuvienė.
Jokiu būdu negalima šalinti popieriaus atliekų į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Į juos patekusios popieriaus atliekos sušlampa ir stipriai susitepa, t. y. būna prastos kokybės, todėl dažnai būna netinkamos perdirbimui. Gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, jog ant atliekų surinkimo priemonių turėtų būti nurodoma, kokioms atliekoms surinkti jie skirti ir kokias atliekas draudžiama mesti.
„Jei kyla klausimų dėl tinkamo atliekų tvarkymo, pavyzdžiui kaip rūšiuoti popieriaus ir kitas atliekas bei kur jas dėti, gyventojams reikėtų kreiptis į savo savivaldybę. Atliekos rūšiuojamos savivaldybės nustatyta tvarka. Savivaldybės yra įpareigotos šviesti ir informuoti visuomenę apie buityje susidarančių atliekų tvarkymo galimybes“ – pažymi L.Valintėlė.
Kur keliauja išrūšiuotas popierius?
Lietuvoje veikia kelios perdirbimo gamyklos, gaminančios kartoną, higieninį popierių ir kitus gaminius. Būtent jos sunaudoja didžiąją dalį Lietuvoje surinkto popieriaus, kitą reikalingą kiekį importuoja. O štai GRYNAS.lt kalbinta viena atliekų tvarkymo paslaugas teikianti įmonė per metus paruošia apie 35 tūkstančių tonų perdirbimui skirto popieriaus (paruošiamos 26 skirtingos rūšis perdirbimui), kuris vėliau keliauja į Europos Sąjungą ir trečiąsias šalis.
„Popieriaus atliekos gali būti pilnai perdirbamos ir atgimti naujais produktais – žaliava gofruotojo kartono gamybai, kartonine pakuote, įvairiose pramonės srityse naudojamu kartoniniu koriniu užpildu, tualetiniu popieriumi, popieriniais rankšluosčiais, servetėlėmis, nosinaitėmis, tad kiekvienas teisingai išmestas popieriaus lapas tampa svarbus“, – pasakoja vienos popieriaus atliekas perdirbančios įmonės prezidentas Gintautas Pangonis. Tokia praktika taikoma visame pasaulyje. Beje, riebalais užterštas popierius gali būti naudojamas kompostavimui net ir namų sąlygomis (pavyzdžiui, gali būti kompostuojami popieriniai rankšluosčiai, servetėlės).
Perdirbimo procese – dėmesys aplinkosaugai
Aplinkosaugos principai svarbūs ir perdirbant popierių. Pasak įmonės prezidento, jo vadovaujamoje įmonėje ekologiniu ženklu pažymėtiems produktams gaminti naudojamas perdirbtas arba iš darniai tvarkomų miškų medienos pagamintas plaušas, atitinkantis FSC® Gamybos grandies sertifikato reikalavimus, suvartojama mažiau elektros energijos, naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, mažiau teršiama aplinka. Šie produktai neturi kenksmingų medžiagų, neteršia aplinkos, nepavojingi sveikatai, juose nėra chloro. Daug dėmesio skiriama ir įrangos modernizacijai.
„Naujausi įrenginiai veikia daug ekonomiškiau, tausoja energetinius resursus, eliminuoja rankinį darbą, labiau rūpinasi darbuotojų sauga, bet pats popieriaus perdirbimo procesas iš esmės yra unikalus ir nekintantis – produktas gimsta perdirbus makulatūrą ir, priklausomai nuo produkto ar jo asortimento, maišant ją su celiulioze“, – pažymi G. Pangonis.
Galima perdirbti 7 kartus
Popieriaus pagrindą sudaro supinti ilgi celiuliozės plaušeliai. Gaminant popierių, celiuliozę reikia atskirti nuo kitų medienoje esančių junginių. Norint pagaminti vieną kilogramą popieriaus, reikia ne mažiau kaip 60 litrų vandens. Perdirbant popierių, sunaudojama mažiau cheminių medžiagų, iki 80 proc. mažiau vandens, iki 65 proc. mažiau energijos, o oro tarša sumažinama net 95 proc., lyginant su medienos gamyba.
Popieriaus rūšiavimo ir perdirbimo prasmę patvirtina ir tas faktas, kad popieriaus pluoštas, priklausomai nuo popieriaus (ar kartono) rūšies gali būti perdirbtas iki keturių ar net septynių kartų. Tuo tarpu į sąvartyną patekusios popieriaus atliekos teršia aplinką metano dujomis, kurios keliasdešimt kartų yra kenksmingesnės aplinkai nei anglies dvideginis. O deginant popieriaus atliekas sunaudojama dvigubai daugiau energijos nei jos reikėtų perdirbto popieriaus gamybos procese.
Lyginti popieriaus gamybos ir perdirbimo kaštų skirtumus būtų ne visai objektyvu, nes gaminant popierių naudojama celiuliozė, o perdirbant – makulatūra, o tai kokybine prasme skirtingos žaliavos. Aišku, makulatūros kaštai yra mažesni nei celiuliozės. Kaip pažymi vienos iš įmonių prezidentas G. Pangonis, šiai dienai šių skirtingų žaliavų kainų skirtumas kone trigubas, tačiau pasauliui skaitmenizuojantis, makulatūros, kaip žaliavos, kiekiai stipriai traukiasi ir ateityje skirtumai turėtų reikšmingai mažėti.
Kitas aspektas, kurį pamini pašnekovas, – popieriaus grynumas ir kokybė. Vartotojas nori spalvų ir nepriekaištingo baltumo, tačiau tokiu atveju gamybos ir žaliavos valymo procese neišvengiamai naudojama daugiau medžiagų, kurios nėra draugingos aplinkai, o gamybinių atliekų kiekiai – didesni, nei galėtų būti, jei vartotojai rinktųsi natūralesnius produktus.
Pradėti jau šiandien
Taigi, žvelgiant iš gamtą tausojančios perspektyvos, vartotojai turėtų pradėti nuo savęs ir asmeniškai rūpintis atliekų rūšiavimu. O naują lapą savo asmeninėje popieriaus atliekų rūšiavimo istorijoje kiekvienas galime atversti jau šiandien.