Šiandien Seime dar kartą balsuota Mėgėjiškos žūklės įstatymo – spręsta pritarti ar atmesti Prezidentės veto. Prezidentės vyriausioji patarėja Solveiga Cirtautienė anuomet teigė, jog, Prezidentės nuomone, pirmuoju įstatymo variantu būtu apribotos mėgėjiškos žūklės galimybės. Seimas prezidentės veto atmetė ir paliko galioti ankstesnę įstatymo redakciją.
Pirmojoje įstatymo redakcijoje buvo numatyta, jog paaugliai iki šešiolikos metų ir pensinio amžiaus žmonės praranda galimybę žvejoti nemokamai privačiuose vandens telkiniuose, taip pat nėra apibrėžta kaina, kurios privačių telkinių savininkai gali reikalauti už žvejybos leidimus iš žuvauti jų teritorijoje panorusių žvejų.
Aplinkos apsaugos komiteto narys Andrius Burba teigė, jog Prezidentė, pabrėžusi, kas įstatyme yra blogai, dėl laiko stokos nepasiūlė jokių pakeitimų.
„Manau, kad vis dėlto reikėtų registruoti dar vienas šio įstatymo pataisas, jį reikia truputį pakoreguoti“, - svarstė A. Burba.
„Dabar privačiuose telkiniuose pensinio amžiaus asmenys, paaugliai nuo 14 iki 16 metų žvejos už pusę kainos. Manau, kad tai yra teisinga. Jei jūs savo darže augintumėte pomidorus ir valstybė pasakytų: „Į jūsų daržą žmonės gali ateiti ir pasirinkti pomidorų nemokamai. Tai nebūtų sąžininga. Jei mes kalbame apie laukinius augalus arba tas pačias valstybinių telkinių žuvis – jau kitas reikalas.
Valstybė investuoja į žuvies išteklius ir tikiuosi, jog per artimiausius kelis metus turėsime gausius žuvies išteklius vandens telkiniuose. Žvejai mėgėjai, pirkdami žvejybos leidimus investuos į įžuvinimą. Todėl valstybė gali padaryti nuolaidų toms socialiai remtinoms grupėms. Bet visiems – negali, nes tada nebeliks vėl tos žuvies.
Būtent todėl metinis žvejybos leidimo mokestis kilo nuo 11 litų iki 50-ies. Visi žvejų mėgėjų pinigai nueis tik įžuvinimui ir kontrolei. Nei jokiam popieriui, nei kurui, nei kažkieno komandiruotėms – tik įžuvinimui“, - kalbėjo Liberalų ir centro sąjungos atstovas A. Burba.
Prezidentės patarėja: Seimas apribojo žmonių teisę naudotis gamtos ištekliais
Žinią apie veto atmetimą Prezidentūra sutiko su liūdesiu. Prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė GRYNAS.lt teigė, jog šiuo sprendimu Seimas apribojo gyventojų teisę naudotis gamtos ištekliais.
„Seimas tokiu sprendimu dar kartą parodė, kad rūpinasi labiau verslo interesais nei Lietuvos žmonėmis“, - sakė D. Ulbinaitė.
Pasak jos, dabar privačių vandens telkinių savininkai galės nustatyti bet kokius įkainius žvejams mėgėjams – kad ir 50 Lt už valandą.
Analogiškos nuomonės laikosi ir prezidentės patarėja, teisininkė Rasa Svetikaitė.
„Jokių maksimalių ribų, kiek privatininkas galėtų imti už leidimą žvejoti savo telkinyje, nėra. Įstatymas jokių ribų nenumato. Vadinasi, yra sudaromos visos prielaidos piktnaudžiavimui kainomis ir visiškai nesąžiningam naudojimuisi gamtos ištekliais. Nes gamtos ištekliai vis dėlto priklauso visiems žmonėms – ne konkrečiam vandens telkinio savininkui“, - GRYNAS.lt sakė R. Svetikaitė.
„Kitas dalykas – tai tam tikrų atskirų socialinių grupių, pvz., asmenų, vyresnių nei 62 metai, teisė žvejoti nemokamai privačiuose telkiniuose apskritai yra eliminuojama. Kuo tai pagrindžiama, kokiais argumentais – visiškai neaišku“, - pridūrė teisininkė.
Pasak jos, tvirtindamas šį įstatymą Seimas neatsiklausė nei Vyriausybės, nei Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomonės, nors, Prezidentūros manymu, turėjo tai padaryti.
„Šitam įstatymui nebuvo gauta Vyriausybės išvada. Nebuvo atliktas antikorupcinis vertinimas. Mūsų manymu, tiems įstatymams, kurie liečia aplinkosaugą, turėtų būti privalomai daromas antikorupcinis vertinimas. Ir prezidentė tokią pataisą teiks“, - teigė R. Svetikaitė.
Anot jos, veto atmetimas iš esmės reiškia, kad Seimas leido mažinti vandens telkinių prieinamumą.
„Daugiau galima kalbėti ne apie žvejojimą, o apie vandens telkinių prieinamumą. Sakyčiau, kad tai pagrindinis akcentas. Žvejyba – atskiras dalykas. Bet prieinamumas: kada privatininkas galės išdavinėti leidimus už labai aukštas kainas, žmonės negalės prieiti. Tai reiškia papildomą barjerą vandens telkinių prieinamumui“, - sakė R. Svetikaitė.
Su Megėjiškos žūklės pakeitimo įstatymu galite susipažinti ČIA.
Megėjai didesnės kainos nesibaimina
„Daugelis žvejų buvo prieš upių nuomas Lietuvoje, o valstybės vadovė laikėsi kitos nuomonės, todėl, manau, tai buvo pagrindinis niuansas, kodėl įstatymas buvo vetuojamas. Aš nesutinku su ja“, - teigė Karpininkų asociacijos vadovas Tomas Būdas.
T. Būdas pasakoja, kad yra toks Merkio klubas, kuris nuomojasi Merkio upę. Jei būtų buvęs priimtas Seimo variantas, kuriame nebuvo leidžiama upių nuoma, jie būtų likę be upės.
„Merkio klubo atstovai yra aukštuomenės dalis, kuri „trinasi“ prie Prezidentės. Todėl daugeliui žvejų atrodo, kad jie ir galėjo padaryti didelę įtaką G. Grybauskaitei vetuojant mėgėjiškos žūklės įstatymą“, - karpininkų asociacijos vadovas.
Valstybės vadovė buvo prieš įstatymo skirsnį, kuriame teigiama, kad privačių telkinių nuomotojas galėtų pats nustatyti kainą ten norintiems žvejoti. Aplinkos ministerija griežtai reglamentuoja žvejybos leidimo kainas.
„Licenzija vienai dienai negali kainuoti daugiau nei 50 litų žmogui, tačiau pats nuomotojas turi įvykdyti licenzines sąlygas, o ne visi tai sugeba padaryti”, - sako T. Būdas.
T. Būdas teigia, kad žvejams visai nesvarbu, kad žvejybos leidimo kaina valstybiniuose telkiniuose didėja: „Ar 11 litų metams ar 50 litų, tiek kiekvienas gali susimokėti, nes kaina metinė. O norint žvejoti privačiuose telkiniuose kaskart tektų mokėti po 50 litų už parą ir rūpintis vis nauju leidimu.“
Paklaustas, kodėl sumažintas amžiaus cenzas asmenims, galintiems žvejoti be leidimo, nuo 14 iki 16 metų, T. Būdas atsakė, kad „niekad į tai nesigilinau, bet tiesiog priimta manyti, kad 16 m. paauglys labiau samprotauja ir gali sugauti daugiau žuvies, o keturiolikmetis dar yra laikomas vaiku.“