Pristatytas leidinys apie brangiausią Lietuvos turtą

Lietuvos geologijos tarnyboje antradienio pavakarę pristatytas išsamus leidinys apie Lietuvos gamtos būklę - „Lietuvos gamtinė aplinka: būklė, procesai ir raida“. Tai jau antrasis tokio pobūdžio leidinys, supažindinantis su svarbiausiomis šalies aplinkosaugos problemomis. Leidinys suskirstytas į 10 skyrių, kuriuose apibendrinami 2004-2010 m. duomenys apie Lietuvos gamtos būklę.

Prie gerėjančios būklės prisidėjo ir emigracija?

„Šiandien norime jums pristatyti leidinį apie brangiausią Lietuvos turtą – gamtinę aplinką, kurią suvokiame kaip visumą. Tarp visų gamtos elementų geologija yra pati svarbiausia, nes vienose vietose yra miškai, kitose jų nėra – o geologija yra visur. Švari ir sveika aplinka, nereikia net agituoti, yra svarbiausias mūsų visų turtas – pasitikėjimo savimi, geros savijautos pagrindas, tačiau ji gali turėti ir didelę materialinę vertę“, - tardamas įžangos žodį sakė Lietuvos geologijos tarnybos direktorius bei leidinio atsakingasis redaktorius Jonas Satkūnas.

Geologas pripažino, kad sudarant leidinį buvo iškeltas uždavinys palyginti Lietuvos gamtos būklės pokyčius po įstojimo į ES. Įvairūs aplinkosauginiai rodikliai, jo teigimu, iš tiesų rodo būklės gerėjimą. Mūsų aplinka yra geresnė už daugelio pasaulio šalių. Pastaraisiais metais jos įvertinimą lėmė kelios pozicijos, pavyzdžiui, Lietuva pripažinta pirmaujanti pasaulyje pagal oro kokybės gerėjimą ir miškų ploto augimą. Tačiau, kaip juokavo J. Satkūnas, gerėjančią aplinkos būklę gali veikti ir emigracija. Kai žmonių mažėja, mažėja ir jų sukeliamos taršos rodikliai.

„Kiek prie aplinkos kokybės gerinimo prisidėjo pati aplinkos apsaugos sistema, Seimo nariai, tobulindami įstatymus ir kiek mes visi – galima dar diskutuoti. Galbūt prisidėjo veikimas - gamtos tvarkymas, puoselėjimas, o galbūt ir nieko neveikimas, migracija – žmonių mažėjimas?- retorinius klausimus kėlė J. Satkūnas ir pabrėžė, kad tokie ir panašūs klausimai leidinyje yra keliami, ieškomi atsakymai į juos. Leidinyje bandoma bent iš dalies atskleisti priežastis, kurios lėmė gamtinės aplinkos kaitą, apžvelgti aplinkosaugos priemones ir jų veiksmingumą siekiant mažinti neigiamos žmogaus ūkinės veiklos padarinius, išsaugoti švarią ir sveiką aplinką. Pateikiami galimi atskirų aplinkos sektorių kaitos scenarijai artimiausioje ateityje.

Gamta kinta greičiau nei parengiamos jos apžvalgos

Vis dėlto, nors sudarytoje apžvalgoje gausu vertingų duomenų, J. Satkūnas atkreipė dėmesį, kad leidinį parengti užtrunka laiko, o gamta nenumaldomai skuba lekia į priekį ir nuolat keičiasi. Taigi per tą laiką įvyksta ir įvairių pokyčių, kurie leidinyje neatspindėti.

„Apžvelgti gamtą su visu jos sudėtingumu gana sudėtinga. Pati gamta yra kartais sunkiai aprašoma. Jai aprašyti labai svarbu ieškoti tinkamų parametrų – indikatorių. Rengiant leidinį pasirėmėme pirmojo leidinio patirtimi ir iš buvusių klaidų padarytomis išvadomis. Deja, bet gamtoje vienintelis nekintantis dalykas – tai kaita.

Stengėmės pateikti kuo naujesnę ir įvairiapusiškesnę informaciją, bet, deja, leidinys yra rengiamas, redaguojamas, guli spaustuvėje, vėl tobulinamas, o informacija nuolat keičiasi – kinta pati gamta. Pastoviausias dalykas gamtoje – nuolatinis kitimas. Todėl pavyzdžiui, šioje knygoje rašoma, kad Lietuvoje turime apie 70 tūkst. šernų – turbūt tai jau nebe tiesa. Galbūt ir kiti duomenys yra šiek tiek pasenę, tačiau tai sąlygoja leidinio rengimo eiga“, - aiškino Lietuvos geologijos tarnybos direktorius.

Leidinio rengėjai tikina, kad artimiausiu metu visa surinkta informacija apie Lietuvos gamtos būklę bus pasiekiama ir elektroniniu formatu, o kol kas Aplinkos apsaugos agentūros puslapyje galima susipažinti su pirmuoju tokio pobūdžio leidiniu, išleistu dar 2008 m.

Leidinys parengtas pagal Aplinkos apsaugos agentūros įgyvendinamą ir Europos regioninės plėtros fondo finansuojamą projektą. Jį ruošiant dalyvavo Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai, Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Lietuvos geologijos tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, Jūrinių tyrimų centro, kitų valstybinių, mokslinių ir visuomeninių organizacijų specialistai.