Pristatytos „Žvejybos rojaus“ taisyklės: visi patenkinti nebus

Aplinkos ministerija jau sukūrė taisykles, kurios galios visiems „Žvejybos rojuje“ žvejojantiems žvejams. Jos buvo nusiųstos žvejų bendruomenei, kad ji pareikštų savo pastabas. Tačiau ne visi jas pamatę žvejai nudžiugo. Jie išsakė pastabas, ką, jų nuomone, reikėtų keisti.

GRYNAS.lt pasidomėjo, kokia žvejybos tvarka galios žvejų rojuje ir kodėl žvejams užkliūva kai kurios nuostatos.

Taisyklėse numatyta, kad „Žvejybos rojaus“ vandens telkiniuose draudžiama: gaudyti didesnes nei 80 cm lydekas, didesnius nei 70 cm sterkus, didesnius nei 100 cm šamus. Šis punktas jau sukėlė diskusijų, mat taisykles įvertinę žvejai mano, kad nereikėtų nustatyti maksimalaus dydžio ribos šamams, nes esą užaugę jie kenks kitiems vandens organizmams.

Taip pat projekte reglamentuojama, kad kai kuriuose vandens telkiniuose sugautą žuvį reikės kaipmat paleisti atgal į vandenį, kad būtų išsaugotas jos gyvybingumas. Kai kurie žvejai atkreipė dėmesį į žodį „nedelsiant“. Jie baiminsi, kad ši nuostata neleis net išsimatuoti ir nufotografuoti laimikio.

Taisyklės dar derinamos

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas GRYNAS.lt teigė, kad dabar yra pateiktas diskusinis taisyklių variantas ir norima, kad siūlomas taisykles pamatę žvejai teiktų savo pastabas. Išklausius visuomenės ir mokslininkų nuomonę, projektas dar bus keičiamas. Specialistas pakomentavo punktus, kurie kelia daugiausiai diskusijų.

„Šamas yra iš tų rūšių žuvų, kai yra rizika, kad jų gali būti priveista per daug. Tai yra agresyvus plėšrūnas ir kai kur pietinėse šalyse tai yra jau nepageidaujama rūšis, todėl tuose komentaruose yra teisybės. Rizika yra, o kaip bus, matysime. Daug kas nori sugauti didelį šamą, bet yra grėsmė dirbtinai veisiant, kad galima priveisti daugiau nei gamtai reikėtų“, - sakė V. Graičiūnas.

Paprašytas pakomentuoti taisyklėse esantį punktą, kad sugavus žuvį reikėtų ją „nedelsiant“ paleisti, specialistas teigė, kad šiuo punktu norėta apsisaugoti nuo galimo žvejų piknaudžiavimo: „Daug kur labai sunku apibrėžti, galbūt kai kas norės tuo piktnaudžiauti, gal kažkas norės žuvį parsivežti į krantą, nufotografuoti, palaukti gero oro, kas nuotraukos būtų gražios, tuomet taisyklių punktas tampa sunkiai kontroliuojamas, dėl to ir įrašytas žodis „nedelsiant“. Tačiau juk pats inspektorius matys, kad žvejys nusifotografavęs žuvį paleido, nemanau, kad kas nors jį baustų. Taisyklės rašomos ir žvejams, ir inspektoriams, svarbu, kad būtų galima kontroliuoti situaciją, nes galima taisykles surašyti taip, kad nebebus įmanoma kontroliuoti, tuomet ir inspektoriai nuleidžia rankas.“

Visi patenkinti nebus

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentas Egidijus Bukelskis teigė, kad kai kurie dalykai kelia abejonių, tačiau visada bus besiskundžiančių.

„Mes žinojome, kad diskusija visuomenėje kils. Visi patenkinti nebus, kiek taisyklių bekursime. Nepamirškime, kad tai yra tik bandymas ir tik pirmieji žingsniai, juos visada galima koreguoti. Nežinau, kuo pamatuoti būtent tokie žuvų dydžiai, man irgi kyla abejonių, kodėl ne 50 ar 60 cm, bet 80. Galima sakyti, kad dydis paimtas iš kitų šalių pavyzdžių, bet pasakyti, kad šiandien viskas ten labai gerai irgi nebūtų galima“, - sakė E. Bukelskis.

Anot mokslininko, kiekiai, kuriais mes žuviname vandens telkinius ne visada yra pagrįsti: „Pastebėjome, kad praėjus vos dviem sezonams, kada buvo padidintos baudos už neteisėtai sugautas žuvis, žuvų pagausėjo. Vien tik žuvinimas ne visada sukels teigiamą efektą, žuvų maisto ištekliai yra riboti. Kartais tų pinigų švaistymas yra nepagrįstas. Be to, dabar bus labai svarbus inspektorių darbas, visiškas skaidrumas ir aiškumas. Kitas dalykas, ten kur įleidžiama nedidelių žuvų, jas paleisti yra sudėtinga. Pastebiu naują tendenciją, kad pakrantėse po žvejybos matome negyvas žuvis, tai ne ligų poveikis. Tiesiog kai kurios žuvys neišlieka sveikos po paleidimo. Tai irgi aktualu, klausimą reikėtų spręsti.“

Atsakydamas į klausimą, kodėl reikia nustatinėti sugaunamų šamų dydį, mokslininkas pasakojo, kad, pavyzdžiui, Ispanijoje šamai daro labai žymųpoveikį vietinei faunai: „Ten niekas nebesuka galvos, ar tu paimsi šamą, atvirkščiai: yra keletas upių Ispanijoje, kur pagavęs šamą turi arba jį pasiimti, arba ant kranto palikti supūti. Bet jokiu būdu negalima jo paleisti atgal į vandenį. Tačiau abejočiau, ar pas mus ši žuvis pridarys žalos, tas gyvūnas nebus toks didelis, kad ėstų vandens paukščius. Be to, žmogus visuomet gali kontroliuoti populiaciją.“

Šamai gali pridaryti žalos

Gamtos tyrimų centro Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Tomas Virbickas, paklaustas apie šamų poveikį kitiems gyvūnams, teigė, kad tokia galimybė yra.

Atsiranda diskusijos, atsiranda gerų minčių, svarbu, kad būtų operuojama racionaliais argumentais ir nesikoncentruojama į vien į primityvų negatyvą. Tokį kaip, „kad jeigu aš kažko nežinau, jei kažkas daroma valdžios iniciatyva, tai turbūt yra korumpuota ir blogai “arba „jeigu man nepatinka vieni iš projekto rengėjų, tai dėl to projektas yra blogas.

Dalius Rakutis

„Daugelyje šalių šamai yra intensyviai dirbtinai veisiami ir jų prisiveisė per daug ir jie pradėjo naikinti kitas žuvis. Ten yra problema ir jie turi būti išgaudomi. Pas mus to nėra, nes šamų populiacijos iki šiol buvo labai negausios“, - aiškino T. Virbickas.

Mokslininkas pasisakė esantis prieš didžiausią leistino sugauti šamo dydį: „Tiesiog nėra dar tokių žuvų kiekio šiuo metu, kad tai būtų verta daryti, žmonės tiesiog nesugauna tokių egzempliorių. Tačiau jeigu ten yra kuriamas žvejų rojus ir norint, kad vandens telkinyje atsirastų daug didelių šamų, yra logiška drausti imti didelius šamus, su ta intencija, kad dalis tų šamų augs. Tačiau vėliau jie turėtų būti gaudomi.“

Anot mokslininko, jeigu vandens telkinyje atsiras daug didelių šamų, gali būti problemų su vandens paukščiais, nes šios žuvys gali išaugti labai didelės.

Mano, kad idėja puiki

Apie žvejybą rašantis žurnalistas ir žvejybos entuziastas Dalius Rakutis teigė, kad pati iniciatyva yra puiki, tačiau reikia diskutuoti dėl punktų, kurie sulaukia kritikos.

„Žvejų rojus“, mano nuomone, yra pirmas rimtas bandymas iš valstybės pusės, apjungiant valstybės, savivaldos, visuomeninių organizacijų bei verslo pajėgas, bandyti sutvarkyti keliolika vandens telkinių pagal kitų Vakarų Europos šalių pavyzdį. Tai įrodytų sau ir kitiems, jog gerai tvarkantis galime iš to laimėti visi - ir meškeriotojai (turėdami ežeruose daugiau žuvies, valčių nuleidimo ir nuomos vietų), ir vietinė savivalda (pritraukdama daugiau vidaus ir užsienio turistų, sukurdama darbo vietų), ir verslas (gaunantis daugiau klientų ir pajamų). Galų gale, kai laimi visos aukščiau išvardintos grupės, tai laimi ir valstybė“, - aiškino D. Rakutis.

Jo nuomone, pati idėja yra puiki, o kad kyla įvairių nuomonių dėl jos įgyvendinimo, tai yra labai gerai: „Atsiranda diskusijos, atsiranda gerų minčių, svarbu, kad būtų naudojami racionalūs argumentai ir nesikoncentruojama vien į primityvų negatyvą. Tokį kaip, „kad jeigu aš kažko nežinau, jei kažkas daroma valdžios iniciatyva, tai turbūt yra korumpuota ir blogai“ arba „jeigu man nepatinka vieni iš projekto rengėjų, tai dėl to projektas yra blogas“. Pabandykime, kiek įmanoma objektyviai pažiūrėti į tuos klausimus, kurie sulaukia daugiausia kritikos.“

Vienas klausimas svarbus, kitas – kelia šypseną

„Norint turėti trofėjinio dydžio žuvų, kurios viliotų turistus iš Lietuvos, nori nenori reikia saugoti didžiausias žuvis. Čia yra pasaulinė patirtis, įgyta per daugybę metų galybėje įvairių vandens telkinių ir kito kelio nėra - nieko naujo šioje vietoje mūsų Aplinkos ministerija neišrado. Būtent laimikio dydžio ir kiekio ribojimas, mano nuomone, duos didesnį efektą, nei dirbtinis ežerų žuvinimas. Ar konkrečiai reikia riboti šamų dydį, manau, atsakytų klausimas, ar apskritai mums ežeruose reikia daug ir didelių šamų. Šioje vietoje neturiu vienareikšmio atsakymo ir, manau, šiuo klausimu diskusija reikalinga“, - teigė D. Rakutis.

Klausimas dėl paleidimo nedelsiant, anot pašnekovo, kelia tik šypseną: „Kas galėtų pasakyti, kiek minučių trunka „nedelsiant“? Tam, kad galėtum sužinoti, koks žuvies ilgis, reikia ją pirmiausia išvaduoti nuo kablių - o tai gali užtrukti. Nemanau, kad koks inspektorius galėtų turėti pretenzijų, jeigu tuo pačiu laikydami laimikį rankose, prieš paleisdami laimikį porą sykių spragtelsim fotoaparatu. Aišku, jeigu su juo pozuosime pusvalandį ir žuvis dėl to nugaiš, tada suprantama, kad tai aiškus pažeidimas ir už tai reikia bausti. Todėl, manau, kad tas įrašytas žodis „nedelsiant“ ir yra paliktas kiekvieno žvejo sąžinei, nes iš anksto neįmanoma numatyti, per kiek laiko meškeriojas išvaduos užkibusią žuvį nuo kablių, ją išmatuos ir paleis. Neabejoju, kad būtų daug absurdiškiau, jeigu taisyklėse būtų minimas konkretus laikas, kas sakysime, žuvį privalome paleisti per minutę, per tris ar per penkias.“

Norintiems susipažinti su „Žvejybos rojaus“ taisyklių projektu detaliau, GRYNAS.lt pateikia visas taisykles.

„Žvejybos rojaus“ vandens telkiniai yra:

Molėtų r. Galuonų ež., Išnarų ež., Kertuojų ež., Baltųjų Lakajų ež., Bebrusų ež., Stirnių ež., Rudesos ež.; Zarasų r. Luodžio ež., Asavo ež., Antalieptės HE tv., Šventosios upė nuo Luodžio ež. iki Sartų ež.; Zarasų r. ir Rokiškio r. Sartų ež.

„Žvejybos rojaus“ vandens telkiniuose draudžiama:

gaudyti didesnes nei 80 cm lydekas, didesnius nei 70 cm sterkus, didesnius nei 100 cm šamus; žvejoti nuo ledo masalui naudojant žuvelę.

Žvejyba paleidžiant žuvis (mėgėjų žvejyba, kai sugautos žuvys nedelsiant paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį, taip užtikrinant žuvų gyvybingumą) ištisus metus vykdoma šiuose vandens telkiniuose:

Kertuojų ež. ir Rudesos ež. – paleidžiant visas žuvis; Antalieptės HE tv. ir Galuonų ež. – paleidžiant šamus; Šventosios upės atkarpoje nuo Antalieptės HE tv. iki Sartų ež. – paleidžiant marguosius upėtakius.

Draudžiama būti „Žvejybos rojaus“ vandens telkinyje ar arčiau kaip 25 m nuo jo su tų rūšių žuvimis, kurių žvejyba tame vandens telkinyje leidžiama tik jas paleidžiant ar jų žvejyba tame vandens telkinyje tuo metu draudžiama.“