Produktai, kuriems lietuviai išleidžia 50 milijonų litų

Didžiųjų prekybos tinklų atstovai praneša, kad ekologiškos prekės vis labiau domina lietuvius. Tai ypač pastebima ne maisto produktų srityje – perkamos higienos priemonės, buitinė chemija, kosmetika. Prekybininkai skaičiuoja, kad kai kurių specialiose ekologiškų produktų lentynose esančių gaminių pardavimai per pastaruosius kelis metus šoktelėjo pusantro karto. Mažesnių ekologiškų parduotuvių vadovai teigia, jog ekologiškos prekės šiuo metu užima vos 0,5 proc. Lietuvos maisto produktų rinkos - tačiau tai yra apie 50 milijonų litų.

Rūpi, kas arčiausiai kūno

Tinklo „Rimi Lietuva“ atstovai skaičiuoja, kad lyginant su 2012 m. ekologiškos kosmetikos, intymios higienos ir kūno prausimosi priemonių pardavimai išaugo 22 proc., o per paskutinius trejus metus – 1,5 karto. Ekologiškos kosmetikos populiarumo augimą rodo ir pirmojo 2014-ųjų ketvirčio rezultatai – šios prekių grupės pardavimai išaugo daugiau nei 40 proc.

„Galime drąsiai teigti, kad dabar yra ekologiškos kosmetikos ir švaros priemonių bumas. Pirkėjai patys aktyviai teiraujasi, kada asortimentą papildysime vienokiu ar kitokiu nauju produktu. Taip pat pastebime, jog žmonės atsižvelgia į prekių, kurios turi tiesioginį kontaktą su žmogaus oda, ir gali turėti įtakos sveikatai, sudėtį, kilmę bei kokybę“ ,- sakė „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė.

Anot jos, rūpindamiesi savo kūno priežiūra ir higienos priemonių kilme, pirkėjai didelį dėmesį skiria ir savo vaikų priežiūrai. „Rimi“ duomenimis, per pastaruosius ketverius metus ekologiškų sauskelnių ir kūdikių priežiūros priemonių pardavimai išaugo daugiau nei 9 kartus, o per pirmąjį šių metų ketvirtį – 30 proc. Tiesa, ekologiško kūdikių maisto populiarumas nuo 2010 m. sumažėjo.

A. Samaitis

Ekologiniai produktai Lietuvos rinkoje kol kas sudaro labai mažą dalį – mūsų skaičiavimais, tik apie pusę procento. Bet tai vis tiek yra dešimtys milijonų litų per metus. Yra didžiulis potencialas vietiniams lietuvių gamintojams - pradedant saldymynais, baigiant duona, įvairiais kepiniais ir t.t.

Prekybos tinklo „Maxima“ atstovai patvirtina taip pat jaučiantys ekologiškų produktų pardavimų augimo tendenciją. Pasak jų, pirkėjai dažniausiai renkasi ekologišką buitinę chemiją.

„Pastebime, kad per pastaruosius metus gerokai išaugo buitinės ekologiškos chemijos pardavimai. „Maxima“ parduotuvėse siūlomų ekologiškų skalbimo miltelių ir skalbinių minkštiklių pardavimai išaugo net 50 proc. Trečdaliu padidėjo valiklių, ketvirtadaliu - indų plovimo priemonių pardavimai. Tad galime teigti, kad mūsų klientai kur kas daugiau savo krepšelio išlaidų skiria ekologiškoms ne maisto prekėms“, - komentavo „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė.

Ekologiškos kosmetikos pardavimai, anot jos, „Maxima“ parduotuvėse jau kelerius metus yra stabilūs. Išskirti galima nebent ekologiškų plaukų priežiūros priemonių pardavimą, kuris šoktelėjo apie 15 proc.

Apie augantį susidomėjimą ekologiškomis higienos priemonėmis praneša ir prekybos tinklas „Iki“: „Nors ekologiški ne maisto produktai vis dar sudaro nedidelę dalį visos parduodamos produkcijos, tačiau galima pastebėti tendenciją, jog tokios prekės darosi vis populiaresnės. Vis labiau populiarėja ekologiškos higienos prekės: plaukų priežiūros prekės, šampūnai, kondicionieriai, veido priežiūros prekės“, - sakė prekybos tinklo „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.

Domina sėklos ir medus

Taip pat pastebima, kad atėjus pavasariui, atsirado susidomėjimas ekologiškomis sėklomis. Šių pardavimai „Maxima“ parduotuvėse išaugo 35 proc. Tarp pirkėjų labiausiai perkamų - sėjamųjų ekologiškų salotų, špinatų ir ridikėlių sėklos.

Prekybininkai taip pat teigia pastebėję, kad auga lietuvių domėjimasis ekologišku medumi: „Mūsų privataus prekės ženklo „Iki Ūkis“ produkcijoje turime lietuviško ekologiško medaus. Pastebime, kad jo pardavimai yra gana stabilūs ir vis palaipsniui auga – lyginant paskutinių poros mėnesių pardavimus su pernai tuo pačiu laikotarpiu jie išaugo net 51 proc. Visgi nėra paprasta prekiauti ekologišku medumi, nes jo kiekiai ūkiuose mažesni nei įprasto medaus, todėl bendradarbiaujame su ūkininkais, kurie užtikrintų nuolatinį ekologiško medaus tiekimą“, - sakė A. Petraitis.

Ekologiško maisto pardavimai rodo stabilumą

Prekybos tinklų atstovai patikina, kad ekologiškas maistas taip pat turi savo pirkėją, tačiau jų skaičius išlieka daugmaž pastovus. Jeigu pardavimai ir auga, tai atskirose prekių grupėse.

Pavyzdžiui, „Rimi“ tinkle pardavimų augimas šių metų ketvirtį fiksuotas ekologiškų vaisių ir uogų segmente. Šios prekių grupės pardavimai išaugo beveik 7 kartus. Bet, pavyzdžiui, ekologiškos duonos, kaip pastebi tinklo atstovė G. Bielskytė, daugiau buvo parduodama prieš ketverius metus nei dabar.

„Pieno produktų, įvairių jogurtų ir sūrių populiarumas nuo 2010 m. beveik nekito, pardavimai išliko stabilūs. Tačiau pirmąjį šių metų pusmetį šių produktų pardavimai išaugo kiek daugiau nei 20 proc. Ryškiausią ekologiškų maisto prekių populiarumo augimą pastebėjome prieš ketverius metus, kuomet „Rimi“ prekybos centruose atidarytos ūkininkų krautuvėlės „Vikis”. Šie skyriai išties pasiteisino – žmonės čia mielai perka duonos, mėsos gaminius ir saldėsius. Šios ūkininkų krautuvės suteikia galimybių pirkėjams įsigyti ekologiškų produktų čia pat prekybos centre“, - sakė „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė.

„Maxima“ tinkle daugiausiai nuperkama ekologiškų džiovintų vaisių ir riešutų, kavos, kakavos ir dribsnių bei košių. Pastarųjų paklausa lyginant 2013 metų pirmą ketvirtį ir 2014 metų pirmą ketvirtį išaugo trečdaliu. Kasmet pamažu populiarėja ir ekologiškos daržovės bei vaisiai.

Ne visos ekologiškos prekės tinkamos prekybcentrių lentynoms

Savo ruožtu Ekologinių produktų gamintojų ir prekybininkų asociacijos (EPA) pirmininkas ir ekologiškų produktų parduotuvės „Biosala“ įkūrėjas Andrius Samaitis svarsto, kad lyginant su praeitų metų panašiu laikotarpiu, šiemet ekologiškų prekių pardavimai yra ūgtelėję apie 15 proc., tačiau auga tiek ne maisto, tiek maisto prekių segmentai, todėl vieno kurio išskirti negalima. Anot pašnekovo, vargu ar ekologiškų ne maisto produktų pardavimo augimas gali būti siejamas su tuo, kad į prekybcentrių lentynas atkeliauja daugiau tokios produkcijos.

G. Bielskytė

Galime drąsiai teigti, kad dabar yra ekologiškos kosmetikos ir švaros priemonių bumas. Pirkėjai patys aktyviai teiraujasi, kada asortimentą papildysime vienokiu ar kitokiu nauju produktu. Tad atsižvelgdami į pirkėjų poreikius, jau keli metai iš eilės plečiame ir šių prekių asortimentą.

„Sakyčiau, kad čia nėra kalbos, kad daugiau lentynų didžiuosiuose prekybos centruose skirta šioms prekėms – to nepastebėjome. Patys prekybos centrai kartu su gamintojais ir tiekėjais labiau sutvarko asortimentą, atsirenka tuos produktus, kurie tinkamiausi centrams – jie būna paprastesni, bet ne prastesni. Supraskime, kad prekybos centras vargu, ar gali sėkmingai pardavinėti, pavyzdžiui, labai brangią natūralią kosmetiką, kuri kainuoja daugiau kaip 30-40 Lt. Tai ne prekybos centrų prekė, nes jai reikia daugiau konsultacijos. Sakyčiau, kad vyksta toks procesas, kai didieji prekybos centrai atsirenka produktus, kurie tinkamesni jiems – tai pigesni produktai. Brangesni produktai labiau skirti specializuotoms parduotuvėms“, - aiškino A. Samaitis.

Anot gamintojų, toks kriterijus taikomas tiek maisto, tiek ir ne maisto produktams. Tarkime, jeigu pakuotė sausų pusryčių ar aliejaus kainuoja daugiau kaip 20 Lt, tokia prekė prekybos centruose vargu ar bus labai perkama. Kaip vieną iš pavyzdžių A. Samaitis mini ir ekologišką šokoladą, kurio Lietuvoje keli gamintojai gali pasiūlyti labai įvairaus, tačiau jo kaina gali siekti ir kelias dešimtis litų, kai įprastų šokolado plytelių iš didžiųjų prekybos tinklų galima įsigyti ir už kelis litus.

„Biosala“ įkūrėjo teigimu, ekologiškų produktų kainos, lyginant juos su įprastais produktais, kartais skiriasi visai nedaug, o kartais gali skirtis ir labai ženkliai. Viskas, kaip sako pašnekovas, priklauso nuo to, kiek ir kokių žaliavų jiems reikia pagaminti. Tarkime, natūrali kosmetika, kurioje naudojami tik keli natūralūs ingriedientai ir nenaudojama konservantų, gali būti brangesnė 20-30 proc., o štai natūralių ir dirbtinių sultinio kubelių kaina gali skirtis dvigubai ar net trigubai.

Rinkos potencialas – didžiulis

Kokių ekologiškų pačių lietuvių pagamintų produktų rinkoje gausu, o kokių trūksta? A. Samaitis svarsto, kad lietuviai ganėtinai neblogai yra susitvarkę su ekologiškų pienų produktų gamybos apimtimis. Rinkoje ištisus metus netrūksta ekologiško pieno, sūrelių, jogurtų, grietinės, kefyro ir pakankamai konkurencingomis kainomis.

Panaši situacija yra su tam tikrų vaisių ar daržovių aprūpinimu. Kaip pavyzdį pašnekovas mini importuojamus ekologiškus bananus, kurių galima rasti beveik visuose didžiuosiuose prekybos centruose ir gal tik keliais litais brangiau, nei įprastų bananų.

„Su kitais vaisiais ir daržovėmis stabilumo trūksta. Sezono metu jų būna, o ne sezono jau nebe“, - kalbėjo A. Samaitis. Lietuviai, jo teigimu, dar gali pasigirti ir lietuviškomis ekologiškomis arbatomis, ne visada sertifikuota, bet natūralia kosmetika bei natūralia dantų pasta. Visi kiti ekologiški produktai didžiaja dalimi yra importuojami iš užsienio.

„Visa maisto prekių ir kasdienio vartojimo produktų rinka yra milžiniška Lietuvoje, ji yra didesnė negu 10 mlrd. litų per metus. Nėra jokio kitos rinkos, kuri būtų didesnė – niekas neartėja nei nafta, nei jokios kitos prekės. Ekologiniai produktai toje rinkoje kol kas sudaro labai mažą dalį – mūsų skaičiavimais, tik apie pusę procento. Bet tai vis tiek yra dešimtys milijonų litų per metus. Jeigu tai augtų iki 5 proc., kaip kad yra Vakarų Europos šalyse, o kai kuriose dar daugiau – žinoma, kad tuomet ta rinka sudarytų šimtus milijonų litų. Yra didžiulis potencialas vietiniams lietuvių gamintojams - pradedant saldymynais, baigiant duona, įvairiais kepiniais ir t.t.“, - sakė A. Samaitis.