Pastebi nemažai kvailysčių
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius GRYNAS.lt pripažino, kad miesto dviračių takų infrastruktūroje jis pastebi nemažai kvailysčių.
„Labai smagu, kad Šiaurės šalių, kuriose dviračiai yra labai populiarūs, ambasadoriai bando tai propaguoti ir Lietuvoje. Vilniečiai taip pat labai nori važinėti dviračiais, todėl jų pamokos nėra labai ypatingos, tereikia sveiko proto ir gerų dviračių takų. Svarbiausia yra apsikuopti nuo didžiausių kvailysčių dviračių takuose. Užtenka nuo savivaldybės nuvažiuoti iki Žaliojo tilto ir tas kvailystes pamatysime: tai dviračių takas prasideda, tai baigiasi, borteliai aukšti, vazonai stovi ant dviračių takų, ženklai nesuderinti ir t.t. Mes daug kvailysčių jau išvalėme ir pakeitėme, todėl turime sistemingai tvarkyti dviračių takus“, - po susitikimo įspūdžiais dalijosi R. Šimašius.
Paklaustas, kokių veiksmų bus imamasi po Vilniuje įvykusios tragedijos, kai dviratininkas žuvo nuskriejęs nuo laiptų prie dviračio tako, meras atsakė nenorintis, jog visi galvotų, kad bus sprendžiama tik tos vietos problema. „Mes aktyviai dirbame su dviračių takais ir man yra svarbu, kad nebūtų ir kitų pavojingų vietų. Pavyzdžiui, šiandien pravažiavę matėme klaidingai pastatytą ženklą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuris tiesiog prašėsi nelaimės. Džiaugiuosi, kad jis jau yra pakeistas", - sakė meras.
Laiptų, pražudžiusių žmogų, nebeliks
Meras teigė, kad planavimo, projektavimo, statybos, priežiūros darbus stengiamasi sujungti: „Svarbu, kad dviračiai nebūtų kaip vaikas be galvos. Dabar kalbančių apie tai daug, o vaikas kaip be galvos. Šiandien pravažiavę 6-7 kilometrus pastebėjome apie 40 akivaizdžių kvailysčių. Jų daug, ypač miesto centrinėje dalyje. Ne visur problemos sprendimas yra pinigų trūkumas. Šiandien važiuojant Vilniaus gatve labai akivaizdžiai matėme, kur buvo skirta pinigų prieš kurį laiką. Tačiau situacija nepagerinta, o priešingai – pabloginta su gana keistais stulpeliais.“
Svarbu važinėti ir žiemą
Švedijos ambasadorė Cecilia Ruthström-Ruin po susitikimo teigė, kad pastebi teigiamų pokyčių Vilniaus mieste, tačiau jų negana.
„Aš Lietuvoje esu keturis metus ir dviračiu važinėjau visą tą laiką. Matau, kad situacija keičiasi bei padėtis gerėja. Bet, žinoma, yra dar daug dalykų, kurie gali būti padaryti. Tačiau aš laiką leidžiu miesto centre, važinėju dviračiu į susitikimus, centre viskas paprasta, negalėčiau pasakyti, kokia tiksliai situacija yra toliau nuo centro“, - aiškino C. Ruthström-Ruin.
Ambasadorė teigė žinanti, kad dviračių infrastruktūros gerinimas yra brangus dalykas. Tačiau tai yra atsiperkanti investicija, nes, jos nuomone, tuomet valstybė turi sveikus žmones. Be to, ji pridūrė, kad dviračiai nėra tik vasarinis dalykas.
Pašnekovės teigimu, Švedijoje važinėjimas dviračiu yra savotiškas įvaizdžio dalykas: „Mes turime daug ministrų ir kitų politikų, kurie važiuoja į darbą su dviračiais. Ofiso darbuotojams tai yra labai patogu. Taip pat yra sudarytos sąlygos darbe nusiprausti ir persirengti.“
Jei važiuoji dviračiu, neturi pinigų?
Danijos ambasadorius Jorgenas Molde sakė, kad svarbiausia, jog pasikeistų žmonių požiūris į tuos, kurie važinėja dviračiais.
„Važinėtis dviračiais Vilniuje įmanoma, tačiau, turiu pripažinti, kad dažniausiai pats vaikštau pėsčiomis, nes iki ambasados nueinu per 20 min. Bet dviratį turiu. Tačiau yra daug dalykų, kuriuos galima pagerinti, pavyzdžiui, dviračių takų kokybę. Tai nėra tik Vilniaus problema. Ji egzistuoja ir kituose miestuose, tačiau kad situacija pasikeistų, reikia laiko ir pinigų“, - teigė J. Molde.
Įmanoma pasiekti greitų pokyčių
Nyderlandų ambasadorius Gijsbertas van der Lingenas pasakojo apie teigiamas patirtis, kai pokyčiai pasiekiami greitai.
„Manau, kad Vilniuje labai svarbus argumentas yra tas, kad kuo daugiau žmonių važinės dviračiais, tuo mažiau taršos čia bus. Yra įmanoma pasiekti ir greitų pokyčių, pavyzdžiui, tokie renginiai kaip „Kritinė masė“ skatina važinėtis dviračiais. Tai sukelia didžiulius pokyčius. Be to, miesto vadovai yra įsipareigoję sukurti geresnė infrastruktūrą“, - aiškino G. van der Lingenas.
Pašnekovo teigimu, važinėjimas dviračiais Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje tapo tiesiog gyvenimo stiliumi: „Europos Sąjunga labai stengiasi propaguoti važinėjimą dviračiais ir viešąjį transportą. Manau, kad tai yra labai gerai normalaus dydžio miestuose, koks yra Vilnius. Tai yra puikus miestas, kuris turi galimybę skatinti važinėjimą dviračiais.“