Pelenai – apmokestinta atlieka
Šiuo metu Lietuvoje nėra valstybinės šlakų (pelenų) panaudojimo politikos bei teisinės bazės, kuri apibrėžtų jų panaudojimo galimybes, trūksta pelenų panaudojimo iniciatyvų. Tad kol kas vienintelėje mūsų šalyje atliekas deginančios įmonės „Fortum Klaipėda“ kogeneracinėje jėgainėje atsirandantis šlakas (apie 55 tūkst. tonų kasmet) vežamas į Klaipėdos regiono nepavojingų atliekų sąvartyną.
Dar 2014 metais Seimas priėmė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimą, kuriuo jau nuo 2016 m. sausio 1 d. įvedamas mokestis už sąvartyne šalinamas atliekas. Tad, jei iki to laiko nebus apsvarstytos šlakų perdirbimo ir panaudojimo alternatyvos ir nustatyta konkreti tvarka bei techniniai reglamentai, mokesčių padidėjimą gali pajusti gyventojai. Prognozuojama, kad jį į sąvartynus vežami pelenai padidins 12-14 proc.
„Pasakius paprasčiau, nuo ateinančių metų sausio pelenų (šlakų) šalinimas nepavojingų komunalinių atliekų sąvartynuose bus ekonomiškai nenaudingas. Todėl iškyla būtinybė išnagrinėti šių medžiagų panaudojimo galimybes bei šių galimybių politinę, teisinę aplinkas ir pasitvirtinti konkretų veiksmų planą pasirinktos alternatyvos įgyvendinimui“, - aiškina galimybių studiją apie šlakų panaudojimą parengusios bendrovės „Ekokonsultacijos“ vadovaujančioji partnerė Lina Šleinotaitė-Budrienė.
Atliekų šlakas – statybinė medžiaga
Su šia problema susidurs ne tik Klaipėda – maždaug nuo 2017-ųjų atliekos deginamos bus ir šiuo metu planuojamose Vilniaus bei Kauno kogeneracinėse jėgainėse. Tačiau, ekspertų teigimu, mokesčio padidėjimo būtų galima išvengti, jei valstybė imtųsi reglamentuoti šlakų (pelenų) perdirbimą ir panaudojimą.
Kad tai yra efektyvus dalykas, rodo užsienio pavyzdžiai. Ten einama abiem keliais, kurie, beje, yra susiję – ir išgaunamas metalas iš pelenų, ir po to jis panaudojami įvairiose pramonės srityse.
„Tie šlakai gali būti panaudojami kaip mineralinė medžiaga sąvartynų, kelių statybai arba kaip betono užpildai. Šiuo metu skirtingos šalys skirtingai vertina ir panaudoja pelenus (šlakus). Pavyzdžiui Šveicarijoje, kurioje nėra jokių mechaninio rūšiavimo įrenginių mišrioms komunalinėms atliekoms, pelenų apdorojimas yra orientuotas tik į metalų atgavimą ir šlakų kokybės gerinimą, siekiant užtikrinti pigesnį jų šalinimą. Vokietijoje ir Nyderlanduose šlakų apdorojimas yra orientuotas tiek į metalų atgavimą, tiek į šlakų panaudojimą“, - aiškina L. Šleinotaitė-Budrienė.
Vokietijos patirtis rodo, kad pakankamai didelė dalis šlakų gali būti tinkami panaudojimui. Pavyzdžiui, ten virš 75 proc. šlakų panaudojama arba perdirbama. Didžioji dalis - sąvartynų statybai ir kelių tiesimui , dar iš šlakų išgaunama apie 8 proc. metalų ir tik apie 10 proc. pašalinama sąvartyne.
Klaipėdos pelenuose daug metalų
Analogiškai būtų galima apdoroti bei panaudoti ir Klaipėdos kogeneracinėje jėgainėje susidarančius pelenus. Nustatyta, kad šiuo metu šlake, kuris užkasamas Klaipėdos regiono nepavojingų atliekų sąvartyne, yra apie 8 proc. juodųjų metalų, 2 proc. aliuminio, 1 proc. vario.
Beje, Klaipėdos regione planuojama statyti mechaninio rūšiavimo gamyklą, kuri darys teigiamą įtaką šlakų užterštumui, t. y. mažins jų užterštumą metalais ir tokiu būdu padidins panaudojimo galimybes statyboje. Tačiau tai visos problemos neišspręs.
„Kai nėra galimybių išvengti atliekų susidarymo, turi būti ieškoma būdų kaip visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu panaudoti atliekas. Kadangi atliekų ir biokuro deginimo metu neišvengiamai susidaro pelenai ir šlakai, jie turi būti panaudojami, o tik nesant tokioms galimybėms – šalinami sąvartyne”, - įsitikinusi L. Šleinotaitė-Budrienė.
Panaudojimo reglamento Lietuvoje dar nėra
Anot jos, Lietuvoje rengiant 2014-2020 m. valstybinį atliekų tvarkymo planą nebuvo formuojama pelenų (šlakų) tvarkymo politika, tačiau sąvartyno mokesčio įvedimas už atliekų šalinimą įveda būtinybę papildyti planą ar išleisti atskirą dokumentą, formuojantį šių medžiagų tvarkymo principus.
Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Algirdas Reipas nusiteikęs optimistiškai. Jo nuomone, pelenų (šlakų) apdirbimas ir panaudojimas bus reglamentuotas ne itin tolimoje ateityje.
„Valstybės valdžia yra toks darinys – jei ji pajaučia, kad susiformavo poreikis, imasi žingsnių. Tiesiog reikia laiko subręsti tam tikriems sprendimams. Prisiminkite, kaip buvo su atliekų deginimu – iš pradžių šios idėjos skleidėjai buvo kone liaudies priešai, o dabar procesas Klaipėdoje vyksta be jokių nesklandumų, jėgainės atsiras ir Vilniuje bei Kaune.
Manau, taip pat bus ir su šlakais – praeis metai kiti, ir atsiras jų apdirbimui bei panaudojimui būtinas teisinis reglamentavimas, aplinkosaugos ir statybos ar kiti techniniai standartai“, - įsitikinęs A. Reipas.
Asociacijos vadovo teigimu, galimybės tam Lietuvoje yra nemažos.
„Šlakų panaudojimas kelių statybai, tiksliau – kelio pagrindui kloti, turi daug potencialo. Turėkime omenyje ir tai, kad iš ekonominės pusės tai būtų efektyviau nei naudoti kitas medžiagas. Todėl prisidėti prie pelenų panaudojimo teisinės bazės kūrimo turėtų ne tik Aplinkos ministerija, besirūpinanti aplinkosaugos standartais, bet ir, pavyzdžiui, Susisiekimo ministerija su Lietuvos automobilių kelių direkcija, galinčios užtikrinti techninį reglamentavimą“, - teigia A. Reipas.
Kada pelenai taps statybine medžiaga?
Pasak vieno iš galimybių studijos rengėjų ir bendrovės „CSD Inžinieriai“ vadovo Simono Barsteigos, siekiant, kad sprendimai būtų priimti ne per penkerius ar daugiau metų, o kiek įmanoma greičiau, rengdama galimybių studiją jų bendrovė kreipėsi į Vilniaus Gedimino technikos universitetą ir iniciavo, kad magistrantai savo darbuose tirtų šlakų sudėtį, panaudojimo galimybes ir tuo pačiu mokslininkai iš arčiau susipažintų su medžiagomis, kurios yra naujos Lietuvoje.
„Labai svarbu, kad ši medžiaga būtų suprantama ne tik galimybių studijos rengėjams, tačiau ir mokslininkams, kurie anksčiau ar vėliau turės pateikti savo išvadą priimant sprendimus dėl tokių medžiagų panaudojimo reglamentavimo. Stengiamasi nustatyti kaip turi būti paruošiami šlakai, kad toks panaudojimas būtų saugus aplinkosauginiu požiūriu. Viliamės, kad tai paskatins didesnį valstybinių institucijų supratimą ir susidomėjimą“, – teigia S. Barsteiga.