Vakar Klaipėdoje įvyko konferencija, kurios metu pirmą kartą pristatyta švedų tvarios miestų plėtros koncepcija „SymbioCity“. Į renginį susirinkę Vakarų Lietuvos savivaldybių, joms pavaldžių įstaigų atstovai ir vietos architektų bendruomenė susipažino su naujausiomis miestų planavimo tendencijomis ir švedų gerosios praktikos pavyzdžiais.
Remiantis siūloma planavimo metodologija, galima atskleisti sąsajas tarp skirtingų miesto sistemų – vandens, nuotekų, atliekų, pastatų, kraštovaizdžio, transporto, infrastruktūros bei energetikos – ir jas išnaudoti kuo efektyviau ir pelningiau.
„Apie tvarią miestų plėtrą Švedijoje pradėta diskutuoti aštuntojo dešimtmečio pradžioje, kai sparti urbanizacija ir pramonės augimas šalį pastūmėjo prie ekologinės ir iškastinio kuro krizės. Valdžios, verslo bei visuomenės dialogo dėka formavosi naujos idėjos ir technologijos, kur kas efektyviau pradėtos valyti nuotekos, apšiltinti gyvenamieji namai, sumaniau tvarkomos atliekos, tausojami energijos ištekliai ir rastos tvarios kuro alternatyvos. Praėjus trims dešimtmečiams švedų vyriausybės iniciatyva ši ilgus metus tobulinta praktika buvo sujungta į integruotą tvaraus miestų planavimo koncepciją „SymbioCity“, - konferencijos metu sakė šios koncepcijos kūrėjas architektūros profesorius Ulfas Ranhagenas.
Pasak jo, taikant „SymbioCity“ koncepciją, 1998-2008 metais Švedijoje anglies dioksido emisijų lygis sumažėjo 18 proc., o BVP išaugo 45 proc.
Aplinkos inžinerijos ekspertė Daina Millers-Dalsjö išsamiau pristatė pagal „SymbioCity“ koncepciją parengtą Hamarbio (Hammarby Sjöstad) rajono projektą Stokholme. Pasak jos, iki 2018-ųjų čia turėtų įsikurti 25 tūkst. gyventojų. Buvusioje pramoninėje teritorijoje vystomame gyvenamajame rajone buvo pritaikyta geriausia švedų miestų planavimo praktika ir architektūriniai-inžineriniai sprendimai.
„Hamarbyje pritaikėme ekologinį uždaro ciklo modelį, į vientisą sistemą sujungiantį vandenį, nuotekas, atliekas ir energetiką. Ši sistema sumažino energijos gamybos kaštus, sumažino atliekų kiekius, geriamojo vandens suvartojimą bei pagerino jo kokybę. Hamarbyje iš bioskaidžių buitinių atliekų gaminamos biodujos, kurios naudojamos kaip biokuras viešajam transportui, o neperdirbamos kietosios atliekos efektyviai deginamos rajono šilumos ir elektros poreikiams tenkinti. Paskaičiuota, kad šio rajono poveikis aplinkai, palyginti su įprastu gyvenamuoju sostinės rajonu, net 50 proc. mažesnis. Jis taip pat išsiskiria 45 proc. mažesne pažemio ozono koncentracija ir 40 proc. mažesniu vandens suvartojimu“, - kalbėjo Daina Millers-Dalsjö.
Naujame Stokholmo rajone karštą vandenį ir elektrą daugiausia gamina saulės energija, šiukšlės surenkamos automatizuotu požeminiu būdu (!), filtruojamas ir valomas nuotekų vanduo, dalis nuotekų ir atliekų panaudojama biodujų gamybai.