VSST specialistai jau parengę koncepciją pagal kurią visoje Lietuvoje būtų įkurtos penkios gamtos mokyklos. Jose vaikai galės apsistoti ir mokytis gamtos paslapčių .
„Vaikams didžiausia atrakcija – usžiėmimai naktį. Todėl galėtume organizuoti šikšnosparnių stebėjimą. Vaikai taip pat mokintųsi pažinti augalus, vaistažoles, skirti paukščių balsus, atpažinti drugių, vabzdžių rūšis.
Gamtos mokyklos įsikurs nebenaudojamuose regionionių parkų direkcijų pastatuose. – Aukštaitijos, Dzūkijos, Kauno marių, Varnių ir Servėtos. Planuojama, jog kiekvienoje gamtos mokykloje galėtų apsistoti apie 30 vaikų. Jų nakvynės ir maitinimo klausimus dar reikės išspręsti. Kaip ir finansavimo klausimą, kurį gvlidenti ketinama kartu su mokyklomis. Reginionių parkų pastatai pažintiniam mokymui puikiausiai tinka, nes yra netoli gamtos. Šiuo metu daromi jų pertvarkymo projektai, netrukus bus pradėti rengti ir techniniai projektai. VSST sumanymą numačiusi įgyvendinti iki 2014 – jų pabaigos.
Gamtą pažinti vaikai gali jau dabar
Lietuvoje panašių mokyklų užuomazgos jau yra. Regioniniuose parkuose organizuojamos edukacinės programos, tačiau dažniausiai tai vienos dienos užsiėmimai. Tik Kurtuvėnų regioniniame parke galima apsistoti palapinėse. Čia vaikai mokosi pažinti bundančių paukščių balsus, laukinius pievų augalus, eina į naktigonę, mokosi joti žirgais, turi galimybę sužinoti apie piemenėlių gyvenimą, jų ryšį su gamta.
Kauno marių regioniniame parke organizuojamos stilizuotos pamokos, kuriose apie didžiąją miegapelę pasakoja šiuo gyvūnu persirengęs personažas. Vaikams leidžiantis į pažintinę ekskursiją po parką jie aprūpinami mikroskopais, didinamaisiais stiklais, žiūronais.
Ar pasiekia tikslą gamtosauginių mokyklų programa?
Kiek kitokį, tačia taip pat su gamtos išsaugojimu susijusį sumanymą Lietuvoje įgyvendina Žaliųjų judėjimas. 2004-siais ši organizacija pradėjo gamtosauginių mokyklų programą. Ji orientuota į švietimo įstaigas – mokyklas, darželius, mokymo centrus. Programos esmė – skatinti moksleivių praktinę gamtosauginę veiklą, raginti mokyklų bendruomenes rūpintis gamta, išmokti ją tausoti. Tačiau R.Rimavičius sutinka, jog mokykloms įsilieti į programą yra gana sudėtinga.
„Programą pritaikyti mokykloje nėra lengva. Tai nėra koks nors būrelis, o sisteminga programa, į kurią neišvengiamai įtraukiama visa mokykla – ir vaikai, ir mokytojai, ir adminsitracija. Tai ne visada paprasta, nes visa mokyklos bendruomenė turi būti suinteresuota dirbti išvien. Daugelį atbaido ir metinė atsaskaita, kurią būtina parengti”, – teigia R.Rimavičius.
Ar užtikrinama programos sėkmė?
Programos koordinatorius sako švietimo įstaigas prisidėti prie programos raginantis siųsdamas informaciją mokykloms. Mokyklos vienos iš kitų apie šią galimybę sužino įvairių seminarų, renginių metu. Taip pat kreipiamasi į savivaldybes, kurių švietimo įstaigos dar nedalyvauja programoje. Tačiau koordinatorius užsimena, jog šis darbas vyksta gan vangiai, kadangi, jo manymu, dabartinio dalyvių skaičiaus pakanka.
Pasak R.Rimavičiaus, kokybės siekiama nuolat skatinant mokyklas rengti kokybiškesnius gamtosauginės mokyklos planus, įsivertinti savo veiklą. Programos vykdytojai taip pat konsultuoja mokyklas, vertina jų atliktą darbą, tekia apdovanojimus.
Finansavimą gamtosauginei programai skiria savivaldybės, kurių mokyklos dalyvauja. Per metus tai sudaro apie 20 tūkstančių litų. R. Rimavičius sako, jog esant didesniam finansavimui vis dėlto būtų galima pakviesti daugiau mokyklų. Stingant lėšų programoms mokyklose koordinuoti, stringanti ir plėtra.
Kodėl to reikia?
„Nors gamtosauga mums rūpėjo ir anksčiau, 2005-siais įsijungus į gamtosauginių mokyklų programą gamtosaugos veikla gimnazijoje pastebimai suaktyvėjo, atsirado daugiau idėjų, naujų sričių, kur galėtume vykdyti savo darbus. Tai padeda formuoti mokinių ekologinę kultūrą ir suprasti problemas, susijusias su aplinka. Vis planuojame praktinę veiklą, numatome kokius projektus vykdysime, kokiose akcijose ir talkose dalyvausime, kokius tyrimus atliks mokiniai.
Mes nuolat bendradarbiaujame ir su kitomis dalyvaujančiomis mokyklomis, dalinamės patirtimi, kūrybinėmis idėjomis. Nuo 2009 kasmet už gamtosauginę veiklą mus apdovanoja „Žaliąja vėliava“. Tai labai skatina šią veiklą plėtoti, daryti ją įdomesnę, sustoti ir apmąstyti tai, ką nuveikėme“, – apie dalyvavimą programoje kalba Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos biologijos mokytoja Vera Remenčienė.
Kokie rezultatai?
„Matom, kad pavyksta įtraukti ir vietos bendruomenę į gamtosaugines akcijas, ne vien moksleivius. Mokyklų valytojai džiaugiasi, kad sumažėjo atliekų, vaikai išmoksta jas kompostuoti, sužino, kad galima priduoti elektroninę įrangą – kartais jos surenka dešimtis kilogramų ir net toną. Daugelis kaimo moksleivių informuoja žmones apie geriamą vandenį, suteikia informaciją apie galimus sprendimus – pavyzdžiui, kad galima pastatyti filtrą”, – apie rezultatus kalba koordinatorius R.Rimavičius.
„Prieš keletą savaičių gavome kvietimą dalyvauti šiukšlių rūšiavimo akcijoje. Anksčiau nesame gavę jokio siūlymo dalyvauti gamtosauginės mokyklos programoje. Tačiau mes ir taip rūšiuojame atliekas – kiekvienoje klasėje turime dėžes popieriui, koridoriuje – plastikui. Paprašėme, kad prie mokyklos atvežtų rūšiavimo konteinerius. Nemanau, kad reikėtų dalyvauti akcijoje dėl akcijos, mokykla gali tai daryti ir savarankiškai”, – mano Šakių “Žiburio” gimnazijos direktorė Jūratė Mozūraitienė.
Jau antrus metus programos koordinatoriai ragina mokyklas dalyvauti akcijoje „Mažiau šiukšlių”. Joje dalyvauja 25 įstaigos, kurios pačios stengiasi ir kitus ragina rūšiuoti atliekas. Artimiausiu metu gamtosaugines mokyklas ketinama nukreipti energijos tasupymo linkme – kvies domėtis energijos sunaudojimu, jos išteklių taupymu.