„Turiu nepagydomą ligą – grybligę. Laukiu pavasario, kad kuo greičiau nulėkčiau į mišką. Pirmuosius renku bobausius. Juos pirmuosius ir paragauju.
Vėliau pasirodo briedžiukai. Jų laukiu su nekantrumu. Tiek dėl rinkimo ypatybių, tiek dėl paruošimo lengvumo, tiek dėl savito skonio. Po pirmo rinkimo turėjom skanią tradicinę vakarienę – briedžiukai apkepti sviestuke su grietinėlės ir česnako padažu patiekiami su virtom bulvėm. Skanumėlis“, – pasakoja Renata Gasperovičienė.
Moteris papasakojo, kaip jai pavyko rasti tokią galybę briedžiukų.
„Po savaitėlės nusprendžiau dar kartą aplankyti savo vieteles prieš žadamas šalnas. Išsiruošiau miškan su didžiuliu krepšiu, lydima savo penkiamečio sūnaus. Krepšys buvo labai didelis. Ne dėl to, kad tikėjausi jų daug rasti, o dėl to kad jis buvo tuo metu laisvas.