Noišvanšteino pilis, Vokietija
Noišvanšteinas – pilis Bavarijoje, Vokietijoje. Ją pastatyti sugalvojo Bavarijos karalius Liudvikas II. 1861 m. į Bavarijos sostą sėdo aštuoniolikmetis Liudvikas II. Netrukus po to Bavarijos Alpėse ant kalvos jis ėmėsi statyti šią nuostabią pilį. Įkvėptas padavimų, taip pat Richardo Vagnerio operų, kurios įkūnija vokiečių legendas, Liudvikas projektavo buveinę su bokštais, smailiais bokšteliais ir net dirbtine ola. Jos vidus dekoruotas ne vienu, bet keliais įmantriais stiklais. Pasakų pilimi valdovas džiaugėsi trumpai - praėjus vos 100 dienų po to, kai į ją įsikraustė, jis paskelbtas negalinčiu valdyti ir iškeldintas į kitą jam priklausančią buveinę, kurioje vėliau mirė.
Sen Mišelio kalnas, Prancūzija
Sen Mišelio kalnas – uolėta, beveik apvalios formos salelė prie Mont-Saint-Michel įlankos tarp Bretanės ir Normandijos (šiaurinė Prancūzija). Kalnas tampa sala tik esant dideliam potvyniui. Saloje yra Viduramžių sienos ir bokštai, kaimelis, aukščiausias taškas – garsus vienuolynas, nuo seno svarbus piligrimystės, turintis tvirtovę ir kalėjimą. Vienuolyno bažnyčia pastatyta dar XI amžiuje, pasižymi gotika. Išorinėms vienuolyno sienoms būdingi karinės tvirtovės ir paprasto religinio pastato bruožai. Kaimelyje išlikę pastatų nuo XV a.
Anchelio krioklys, Venesuela
Anchelio krioklys – Venesuelos pietryčiuose, Bolivaro valstijoje, Kanaimos nacionaliniame parke, krintantis aukščiausias pasaulyje krioklys – 979 m, iš kurių nenutrūkstamas srautas – 807 m. Nors Anchelio krioklys yra labai nuošalioje vietovėje ir iki jo reikia skristi užsakomaisiais reisais, jį nuolatos lanko turistai. Viena iš ekstremalaus turizmo atrakcijų – šokti su parašiutu nuo uolos iškyšulio šalia krioklio viršūnės ir išskleisti parašiutą kiek galima žemiau.
Tadžmahalas, Indija
Tadžmahalas – statinys Indijoje, Agros mieste. Jį 1631-1654 m. statė apie 2000 žmonių. Tadžmahalas laikomas įspūdingiausiu Mogolų imperijos statiniu, jame susipynę persų, indų, turkų bei islamo architektūros elementai. Žinomiausia Tadžmahalo vieta yra balto marmuro mauzoliejus, nors visą statinį sudaro ir daug kitų architektūros elementų.
Maču Pikču – inkų XV – XVI a. tvirtovės griuvėsiai Peru, Maču Pikču kalno šlaite, 2350 m aukštyje virš jūros lygio, prie Urubambos upės, 70 km į šiaurę nuo Kusko. Maču Pikču (kečujų kalba reiškia „senasis kalnas“) dar vadinamas prarastuoju inkų miestu. Jis buvo atrastas 1911 m. ekspedicijos, kuriai vadovavo Hiramas Bingamas, metu. Mieste buvo rasta šventyklų komplekso, diduomenės pastatų, gyvenamųjų namų, sandėlių, gynybinių sienų iš aptašytų akmens blokų, vandens surinkimo įrenginių, kanalų, akmeninių laiptų, kelių, išklotų akmeninėmis plytomis, šlaituose išdėstytų terasų liekanų.
Šamboro pilis – pilis Prancūzijoje, Luaros ir Šero departamente, 14 km. į rytus nuo Blua, Luaros intako Kosono kairiajame krante. Pasaulio paveldo paminklas. Didžiausia ir viena garsiausių Luaros slėnio pilių. Buvusi Prancūzijos karalių medžioklės rezidencija. Napoleonas pilį atidavė maršalui Lui Aleksandrui Bertjė, 1821 m. ją paveldėjo Bordeaux kunigaikštis. 1932 m. išpirko valstybė. Pilį per metus aplanko apie 800 000 turistų.