Pranešimą apie galimas energetikos strategijas jis kovo pirmą dieną skaitė konferencijoje „Energetika, renovacija, atliekų tvarkymas – savivaldybių patirtis ir galimybės“, surengtoje naujai renovuotoje Abromiškių reabilitacijos ligoninėje. Čia susirinko savivaldybių merai, verslininkai, darnios plėtros instituto atstovai bei pramonininkų konfederacijos nariai susitiko aptarti energetikos, renovacijos bei atliekų tvarkymo sistemos plėtros klausimų įvairiose savivaldybėse.
Per daug investicijų energetikoje irgi blogai
Konferenciją pradėjęs R. Kuodis teigė, jog dauguma šalių energetikos strategijas ne rašo, o skaičiuoja. Lietuva – ne viena iš jų.
„Reikia atsakyti sau į klausimą – kuri iš energetikos sričių yra labiausiai svarbi? Kurią iš jų galima pakeisti, kurios negalima? Kokia yra šalies priklausomybė? Pasaulio šalys naudoja rimtą matematinį modelį. Jis atsako į klausimus, kada investuoti, kur investuoti? Taip pat į tokius klausimus, pavyzdžiui, kiek energijos turėtų gaminti Elektrėnų elektrinė? Paskutinė Lietuvos energetikos strategija buvo parašyta kažkokių šūkių ir vilčių pagrindu. Energetikoje per daug investicijų irgi yra blogai. Reikia suvokti, kur sustoti, koks saugumo lygis yra optimalus“, - švelnia kritika Lietuvos energetikos strategijos kūrėjams pranešimą pradėjo R. Kuodis.
Lietuvos banko valdybos atstovui susidaro įspūdis, jog energetikos srityje Lietuva nori visko dideliais kiekiais.
„Turim turėt ir suskystintų dujų terminalą ir vamzdį į Lenkiją ir pan. Neįsivaizduoju, kas vėliau suvartotų tiek tų dujų. O prisimenant atominės elektrinės idėją... Žmonėms reikia kažkokių sprendimų šiandien o ne pigios elektros 2040-aisiais metais. Tuomet greičiausiai jau ir marsiečiai vaikščios po žemę, - juokavo R. Kuodis. - Perinvestuoti į energetiką labai lengva, bet tai nėra optimalu. Nuspręsta investuoti keliasdešimt milijardų litų reziumuojant, kad tai yra nemokami pinigai. Pas mus dėl politinių priežasčių sugalvota gana kvailai atrodančių dalykų. Pavyzdžiui, konkurencija šilumos ūkyje. Modeliai parodo, kad energetika yra visų karas prieš visus. Tai, ką kažkas kažkur daro, atsiliepia kitų kaštams“, - teigė pranešėjas.
Atominės elektrinės ekonomika kelia klausimų
R. Kuodis išreiškė neigiamą požiūrį į sprendimą statyti atominę elektrinę.
Vis dėlto R. Kuodis pasidžiaugė, jog renovacijos srityje Vyriausybė galiausiai atidėjo į šalį didžiulių paskolų bei bankų idėją ir ėmėsi naujos renovacijos programos. Taip pat jis išreiškė nuomonę, jog šilumos ūkį reikėtų grąžinti į valstybės rankas, nes jo privatizavimas nepasiteisino. Tik ši valstybės įmonė turėtų turėti kitokį pagrindinį tikslą – tai šilumos vartojimo sumažinimas.
„Svarbus darbų eiliškumas: pirma turi būti renovacija, tuomet perėjimas prie vietinių atsinaujinančių išteklių. Nelogiška statyti didžiulius katilus nerenovuotiems namams. Ir, aišku, svarbu planavimas vietoje konkurencijos,“- kalbėjo pranešėjas.
Jis nepraleido ir šiuo metu itin aršiai diskutuojamo skalūninių dujų klausimo.
„Turim atsakyti į klausimus – ar tas, kas juos išgaus, duos mums geromis kainomis? Ar per artimiausius metus įvyks dujų atsiskyrimas nuo naftos kainų?“ - retoriškai klausė R. Kuodis.
Saulės energetikos rėmimo nepalaiko
Nors savo pranešime ekonomistas kelis kartus paminėjo vietinius atsinaujinančius energijos išteklius, kaip alternatyvą dujoms ir atominei elektrinei, pabrėžė, jog tokių sprendimų, kaip saulės energetikos rėmimas, nepalaiko.
„Išvestinė pačių susikurta problema – rėmimas tų visų egzotikų, kaip saulės energetika.
Matematinis modelis parodytų, kad remti fotovoltikos išvis negalima, tai yra kvaila. Ji neturi būti remiama iš viso, nes išvystyti šitą technologiją yra didžiųjų valstybių klausimas, gal tokių kaip Kinija, Amerika, o ne skurdžios Lietuvos,“ - rėžė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.
Baigdamas R. Kuodis pabrėžė, jog iš Vyriausybės norėtųsi „normalaus“ požiūrio į energetiką. Politikams reikėtų orientuotis ne į grandiozinius projektus, kad ir kaip smagu būtų perkirpinėti juostas juos atidarant. Lietuvos banko atstovas pabrėžė, jog visuomenei šie projektai kainuoja pernelyg brangiai, neturime nei laiko, nei išteklių jiems įgyvendinti. Daug protingiau orientuotis į energijos taupymą.