„Ruonius“ džiugina atėjusi žiema – nebereikės prie ežero neštis šaldytuvo

Ši žiema sveikuoliams, pirmąją metų dieną tradiciškai neriantiems į ežerų eketes, atėmė dalį maudynių malonumų.  Iki šio savaitgalio jiems neteko kirsti ekečių, o norint iš tiesų šaltai išsimaudyti, reikėjo atsivežti šaldymo kameras ir iš jų traukti ledą bei sniegą. Tačiau sinoptikai, žadantys stiprų šaltį, sveikuoliams suteikia vilčių. Kaip tik todėl taip vadinamieji ruoniai jau ruošiasi įnagius ekečių kirtimui.

12 maudosi, 50 – žiūri

Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė GRYNAS.lt teigė, kad nors ledas ežerų ir neskuba sukaustyti, „ruoniai“ kasdien traukia prie vis dar švelniai banguojančių vandens telkinių.

Nuo seno susiformavusi tradicija, kad Naujuosius metus sveikuoliai pamini sausio pirmąją šokdami į eketes. Tačiau šilta žiema šiemet jiems leido pasipliuškenti daug platesniame neužšalusio vandens plote.

„Mums nesvarbu – yra ledas ar ne. Yra diena, kai mes visi susitinkame vandenyje. Žmonės tada maudosi visoje Lietuvoje ir vėliau atsiunčia tai patvirtinančias nuotraukas, iš kurių išrenkamos gražiausios“, - aiškino pašnekovė, pridūrusi, kad neįmanoma pasakyti, kiek „ruonių“ sausio pirmąją išsimaudė, nes dalis maudosi atskirai, neatvykdami į grupines susibūrimo vietas.

Anot jos, tie, kas norėjo maudytis kitų sveikuolių draugijoje, rinkosi didžiuosiuose miestuose, o taip pat gan nemažos šalto vandens gerbėjų gretos susibūrę Palangoje, Elektrėnuose ir Ukmergėje.

Tačiau čia pat moteris nusišypsojo, sakydama, kad kur kas daugiau žmonių linkę stovėti ant kranto. „Ukmergėje 12 žmonių maudėsi, o nuo kranto žiūrėjo 50 žmonių,“ - prisimena ji.  Pati maudynių procedūra užtrunka maždaug valandą: pirmiausia daroma apšilimo mankšta, tuomet jau drąsiai šokama į ledinį vandenį. Išlipus iš vandens švariai nusišluostoma ir šiltai apsirengiama.

S. Kriaučiūnienė patikino, kad sveikuoliai į ledinį vandenį lenda tikrai ne kartą metuose. Pavyzdžiui, pernai atsirado entuziastų, kurie maždaug tris mėnesius kiekvieną rytą traukė į šaltą vandens telkinį.

„Jau kas pradeda taip maudytis, tikrai neapsiriboja tik vienu kartu metuose. Maudomasi nuolat. Tai yra labai šauni pramoga. Gauni labai daug energijos. Anksti ryte išsimaudai. Tada grįžęs namo nusiprausi po karštu dušu ir bėgi į darbą. O kiti tuo metu dar tik kavą geria ir bando išsipaipalioti“, - sakė pašnekovė.

Kaip prisijaukinti ledinį vandenį?

Tiesa, kai kada iš anksto nustatytu laiku dalis sveikuolių renkasi ir į naktines maudynes. O didžiausias Lietuvos „ruonių“ renginys vyks vasario 15 d. tradiciškai Palangoje, kai, pasak sveikuolės, „300 žmonių maudysis, o 15 tūkst. stovės ant kranto“. Nepaisant to, moteris džiaugėsi, kad vis dėlto galiausiai atsiranda vienas kitas stebėtojas, kuris neištvėręs pamiršta baimes ir taip pat neria į vandenį.

Kaip tam pasiryžti pirmą kartą? Sveikuolė tikino, kad išankstinio grūdinimosi nėra – tiesiog reikia save priversti priimti iššūkį. „Visi taip pradeda. Nei vienas, kurį išmaudžiau, nesigrūdino visus metus, kad galėtų lįsti į šaltą jūrą ar eketę. Po maudynių tai tęsiama. Kiekvienas didžiuojasi savimi, kad įveikia baimę. Mano vyras taip pat buvo skeptikas, bet prieš porą metų išsimaudė jūroje. O dabar jis įkalbėjo ir savo draugą. Visi tuo džiaugiasi ir įkalbinėja draugus,“ - teigė S. Kriaučiūnienė.

S. Kriaučiūnienė

Žmonės skambina ir klausia: ar mes tikrai maudysimės? Sakom, kad taip ir maudysitės. Jiems labai baisu. Bet žmonės nugalės baimę ir bus labai patenkinti.

Vis dėlto yra skeptikų, kurie neigiamai vertina maudynes lediniame vandenyje, teigdami, kad tai gali pakenkti žmonių sveikatai bei vyrų vaisingumui. Tačiau, pasak pašnekovės, šie nuogąstavimai neturi pagrindo. Maža to, ji pridėjo, kad maudymasis itin šaltame vandenyje sveikatą tik pagerina.

Nuo 2006 m. maudytis žiemos metu pradėjusi moteris pripažino, kad didžioji dalis „ruonių“ yra moterys. Kiek kitokia padėtis tik Kėdainiuose. Jos žodžiais tariant, ten sveikatos gerinimo programose dalyvauja daugiau vyrų, nei moterų.

Moteris žiemos maudynes po atviru dangumi pradėjo viena. Tačiau, jos manymu, tai kur kas geriau pradėti daryti grupėje. Tokiu būdu atsiranda didesnis azartas.

Būsimos stovyklos klausinėja, ar tikrai reikės maudytis

Ateinančią savaitę Vilniuje prasidės sveikuolių mokymai, kuriems vadovaus šios srities žinovas Dainius Kepenis. Anot pašnekovės, 20 žmonių grupė buvo sudaryta gana greitai. Tačiau kiek anksčiau, kol dar nebuvo sniego, užsirašę žmonės dabar ima nuogąstauti, kaip jiems reikės maudytis lauke spaudžiant stipriam šalčiui.

„Žmonės skambina ir klausia: ar mes tikrai maudysimės? Sakom - tikrai maudysitės. Jiems labai baisu. Bet žmonės nugalės baimę ir bus labai patenkinti“, - įsitikinusi pašnekovė.

S. Kriaučiūnienės teigimu, sveikuolių ugdymo programa pritaikyta dirbantiems žmonėms, taigi stovyklos dalyviams dėl to nereikės imti atostogų.

Mankšta kasdien prasidės šeštą ryto ir truks vieną valandą. Dvyliktą valandą mokymų dalyviai rinksis pietų, o šeštą vakaro – į praktinius užsiėmimus, pavyzdžiui, jogą ar gimnastiką.

Ypatingą dėmesį pašnekovė atkreipė į sveikos mitybos pamokėles. Pasak jos, žmonės iki šiol nemoka tinkamai maitintis.

„Žmonės nemoka valgyti. Jie tikrai nežino, ką ir kaip valgyti. Visus mokome prie stalo. Apskritai daroma labai daug klaidų: valgoma prie televizoriaus, skaitant laikraštį, maistas negaminamas namuose,“ - dėstė sveiką gyvenimo būdą praktikuojanti moteris.

Pasidomėjus, kaip S. Kriaučiūnienė vertina žaliavalgystę, ji aiškino, kad tai tinka tikrai ne kiekvienam žmogui. Veganizmo ji taip pat neiškėlė aukščiau kitų mitybos būdų, tačiau pridėjo, kad iš tiesų reikia valgyti kuo daugiau termiškai neapdoroto maisto: „Žmonės yra labai skirtingi. Negali būti visiems taikomas vienas standartas. Visų žmonių skirtingi gyvenimo ritmai ir kitoks fizinis aktyvumas. Žinoma, mes teigiame, kad reikia valgyti kuo daugiau termiškai neapdoroto maisto. Žmogui nuo to yra tik geriau.“

Pašnekovės teigimu, vien tik maudymasis lediniame vandenyje neleidžia užtikrinti visiško sveikos gyvensenos ritmo. Todėl norint sveikai gyventi, būtina sveikai ir maitintis.