S. Paltanavičius. Tikriausiai net nenumanote, kam skirtos zylių giesmės

Gegužės pradžioje girdime ypatingai garsias ir skardžias didžiųjų zylių giesmes. Jos nuo Kalėdų kito neatpažįstamai, dabar jų skambėjimo epicentras - inkilas, kuriame peri patelė. Žinoma, zylės patinėlio giesmės skirtos ne mums ir net ne patelei - jomis įspėjamos kitos zylės, kad ši vieta ir šis inkilas yra jau užimti. Paukščių pasaulyje į tokius perspėjimus reaguojama labai jautriai.

Inkile zylių lizdas sukamas ne šiaip - iš pradžių visas inkilo dugnas užpildomas žaliomis samanomis. Miške tai - nesunkiai surandama medžiaga, nes šilsamanės dengia didžiausius paklotės plotus. Tačiau žaliom samanom didžiosios zylės inkilo dugną užpildo ir sode ar parke, kur tokia medžiaga yra „deficitas“. Samanose įrengiamas lizdas, jo guolis išklojamas minkštom žolelėm, ašutais ir plunksnom.

Didžioji zylė yra tik viena iš maždaug 20 mūsų paukščių rūšių, perinčių inkiluose. Gegužę jau užimta daugelis paukščiams skirtų, senų ir šį pavasarį iškeltų inkilų. Atrodo, šių metų rūpestis - inkilų kėlimas - jau baigėsi?

Klausiančius patarimo, ar ne per vėlu inkilus kalti ir kelti tokiu metu, tenka nuraminti ir paskatinti neatsisakyti šio smagaus ir prasmingo darbo. Iš visų inkiluose perinčių paukščių tik dalis tenkinasi viena vada (pelėdos, didieji dančiasnapiai, klykuolės, varnėnai, žalvarniai, kukučiai). Gi nemažai smulkiųjų giesmininkų peri 2 ar 3 kartus. Tuose pačiuose inkiluose ar inkiluose, kuriuose yra kitos poros šių metų lizdas, paukščiai kuriasi labai nenoriai. Jiems patraukliausi nauji ir švarūs, be seno lizdo liekanų inkilai.

Todėl gegužės pradžioje kelti inkilus tikrai ne vėlu, jų prireiks dar 1 ar 2 kartus perėsiančioms zylėms, karklažvirbliams, margasparnėms musinukėms, raudonuodegėms. Žinoma, kai iš inkilų išskrenda paukščių jaunikliai, jų lizdus reikėtų išimti ir sudeginti. Paukščių vados į juos niekada nesugrįžta, tad iš jų namų tikrai neatimsime.

Inkilus kelti dabar reikėtų ne tik savo sodybose, bet ir miške, kuo toliau nuo kelių - juk šie namai skirti paukščiams, o ne siekiant papuošti savo kiemą.

GRYNAS.lt primena, kad zylė Lietuvoje yra ganėtinai dažnas paukštis. Ir ją pamatyti tikrai nėra sunku. Šie maži paukščiukai gyvena ne tik miške, bet nevengia ir žmonių kaimynystės.

Nuo kitų paukščių zyles atskirti labai paprasta. Jų nugara, sparnai ir uodega rusvai pilki, viršugalvis juodas. Gerklė juoda, neryškiais pakraščiais. Galvos šonai pilkšvai balti. Apatinė kūno pusė balsva. Jaunikliai blankesnių spalvų, galva be metalo blizgesio.