Gelbsti nuo radikulito ir sąnarių skausmų
„Kadangi samojedai šiuo metu sparčiai populiarėja, labai tikėtina, kad ir vilna greitu laiku pasidarys populiaresnė. Kol kas dauguma samojedus auginančių žmonių neišnaudoja šitos galimybės“, - sakė R. Lipskytė. Ji svarsto, kad tai lemia keletas priežasčių. Pirma, nežinojimas, o gal ir patingėjimas tuo užsiimti, nes samojedą iššukavus, jo surinktą kailiuką reikėtų vežti net į Plungę, kur yra karšykla, galinti iš kailio pūko suverpti siūlus, iš kurių vėliau ir galima nusimegzti, ką tik širdis geidžia.
„Gal tolimas kelias išgąsdina, bet tiesiog reikia nuvežti tą vilną ir po kurio laiko pasiimti, kai jau būna suverpta. Pats procesas nėra labai sudėtingas, gal žmonės nemato reikalo“, - svarstė pašnekovė.
Paklausta, ar pasaulyje samojedų vilna yra vertinama, ar tuo užsiimama komerciškai, moteris teigė, kad jai yra tekę matyti, kad internete yra prekiaujama būtent iš šunų vilnos pagamintais diržais juosmeniui arba keliams, nes yra žinoma, kad šunų vilna pasižymi gydomosiomis savybėmis.
„Ji tinka nuo radikulito, nuo sąnarių skausmų, mažina uždegiminius procesus. Juostelės keliams, alkūnėms arba nugarai tikrai egzistuoja ir yra kas iš to daro verslą, bet negaliu pasakyti, kiek tai konkrečiai susiję su samojedais“, - pasakojo R. Lipskytė.
Maišoma su avies vilna, kad būtų tvirtesnė
Lietuvos samojedų klubo nariai „Litexpo“ vykusioje parodoje pristatė keletą gaminių iš samojedų šunų vilnos. Tai ir vaikiški megztinukai, ir tapkytės kūdikiams, kojinės. Kaip pastebi R. Lipskytė, iš samojedų vilnos numezgtos kojinės būna net šiltesnės nei iš avies vilnos: „Bemezgant šunišką vilną, ją truputėlį pamaišo su avies vilna, tam, kad ji būtų tvirtesnė, nes ji yra labai minkšta ir puri ir kitaip labai greitai susidėvėtų“, - sako pašnekovė.
„Ta savybė nėra prarandama ir jau sukaršus vilną, nors gaminiai yra balti, prie jų purvas nekimba – jeigu kažkoks lašiukas kavos ar arbatos užkristų, tai jis pakankamai lengvai nuriedės ir nebus dėmės. Manau, kad tai didelis pranašumas“, - pasakoja samojedų klubo narė.
Pati samojedų veislės šuniuką turinti moteris tikina, kad šuns kailį iššukuoti nėra sudėtinga. Samojedai kailiuką meta pastoviai, o sezoninis šėrimasis vyksta kartą ar du per metus.
„Kai kailis krenta intensyviai, reikia šukuoti pakankamai daug. Vilna renkam į maišelius, kaupiame ir kai jau yra sukauptas pakankamai didelis kiekis, galima vežti ir verpti. Mes klube susiorganizavę visi kartu surinkome apie 13 kg vilnos, vežėme urmu į karšyklą. Kaina buvo apie 15-20 Lt už kilogramą. Iš esmės siūlų nelabai pigiau ir nusipirksi“, - pastebi R. Lipskytė.
Samojedų veislės kalytės savininkė iš savo patirties teigia, kad per maždaug 1-1,5 m. šukuodama savo šunelį sukaupė apie 500 g. jo kailiuko vilnos. „Iš tų 500 g. dar pamaišytų su avies vilna megztinį drąsiai galiu nusimegzti“, - juokėsi pašnekovė.
Gaminių neparduoda
Lietuvos Samojedų klubo atstovė sako, kad šių šunų augintojai ir veisėjai kol kas samojedų vilnos gaminiais masiškai neprekiauja, norima tik šviesti žmones, kaip galima išnaudoti šių šunelių vilną.
„Parodose, arba kai turime galimybę pristatyti savo klubą, parodome, kad galima ir megzti iš šitos vilnos. Gaminukai, kuriuos matėte šunų parodoje, buvo grynai prezentacijai. Kol kas tikrai prekyba neužsiimame, galbūt ateityje subręsime ir iki to, bet planuose dar tokių dalykų neturime“, - sako R. Lipskytė.
Kiek iš viso Lietuvoje yra auginama samojedų veislės šunų pasakyti, anot pašnekovės, sudėtinga, nes ne visi priklauso šių šunų augintojų klubui. Tačiau šiuo metu klubas turi daugiau nei 30 augintojų ir dalis jų laiko daugiau nei po vieną šunį.
Tiems, kurie norėtų įsigyti samojedų veislės šunį, tektų už jį sumokėti nuo 1 tūkst. Lt iki 3,5 tūkst. Lt.